Istorinė universitetinio aukštojo mokslo sampratos raida

10 

Loading.... (view fulltext now)

Loading....

Loading....

Loading....

Loading....

Texto completo

(1)

ISSN 1392–5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. 2007 19

Istorinë universitetinio aukðtojo mokslo

sampratos raida

Ingrida Tinfavièienë

Socialiniø mokslø (edukologijos) doktorantë Vilniaus universiteto

Edukologijos katedra

Universiteto g. 1/9, Lt-01513 Vilnius Tel. (8 5) 266 76 25

Þiniø visuomenëje kyla naujø reikalavimø aukðtajam mokslui ir aukðtojo mokslo institucijoms. Atlikus mokslinës literatûros analizæ, straipsnyje apþvelgiama istorinë aukðtojo universitetinio mokslo sampratos raida bei esminiø tradiciniø aukðtojo mokslo bruoþø, kaip akademinë laisvë, institucinë autonomija, mokslinë veikla, mokslo ir studijø vienovë, santykiø paritetiðkumas, atvirumas, kritinio màstymo ugdy-mas, aktualumas ðiuolaikinës visuomenës kaitos sàlygomis.

Pagrindiniai þodþiai: aukðtasis universitetinis mokslas, aukðtojo universitetinio mokslo bruoþai, universitetas.

Ávadas

Lietuva, reformuodama aukðtojo mokslo siste-mà, siekia þiniø ir informacinës visuomenës ko-kybiø. Sëkminga aukðtojo mokslo reforma bus galima tik tuo atveju, jei bus ásigilinta ir atsi-þvelgta á pasauliná istoriná universitetinio aukð-tojo mokslo raidos kontekstà. Mokslininkø vie-ningai pripaþástama, kad universitetai turi tokias tradicijas bei bruoþus – autonomijà, akademinæ laisvæ, mokslo ir studijø vienovæ, demokra-tiðkumà – kurie sudaro pradinës aukðtojo moks-lo idëjos esmæ ir kurie turi bûti saugomi nepai-sant ðiuolaikinës visuomenës kaitos bei ðiuolai-kiniam aukðtajam mokslui bûdingø reiðkiniø. Uþsienio bei Lietuvos mokslininkø darbuose (R. Barnett, 1990; I. Wyatt, 1990; K. Edwards, 2004, Smith A., Webster F. 1997, A. Maceina, 1990; P. Jucevièienë, 1994, 1996, 2005; L.

Krau-jutaitytë, 1998; D. Gudaitytë, 2001; A. Samala-vièius, 2003; ir kt.) yra nagrinëjama aukðtojo mokslo kilmë, bruoþø bei funkcijø istorinë rai-da bei ðiuolaikinio aukðtojo mokslo skirtingø koncepcijø apraiðkos, taèiau susistemintø ir aukð-tojo universitetinio mokslo raidos panoramà ðiuolaikinio aukðtojo mokslo reformos konteks-te atskleidþianèiø darbø nëra daug.

Straipsnio tikslas – aukðtojo universitetinio mokslo sampratos istorinë analizë.

Straipsnio uþdaviniai:

1. Iðanalizuoti aukðtojo universitetinio moks-lo kilmæ.

2. Palyginti aukðtojo universitetinio aukðto-jo mokslo sampratà skirtingose aukðtoaukðto-jo mokslo traktuotëse.

3. Ávertinti Lietuvos universitetinio aukðtojo mokslo raidà bei dabartines aktualijas.

(2)

Straipsnio metodologiná pagrindà sudaro ðios nuostatos:

• aukðtojo mokslo ugdymas grindþiamas li-beralaus ugdymo nuostatomis, akcentuo-jant demokratijos ir aukðtojo mokslo ver-tybiø ryðá (R. Barnett, 1990, 1994, 1997; McLaughin, 1997; Smith, Webster 1997; D. Gudaitytë, 2000; L. Kraujutaitytë, 2002);

• Lietuvos aukðtasis mokslas vertinamas lai-kantis bendros Europos Sàjungos ðvietimo politikos nuostatø;

• ðiuolaikinis aukðtasis mokslas vertinamas þiniø visuomenës (P. Drucker, 1993), in-formacinës visuomenës (M. Castells, 2005, F. Webster, 2006) bei globalizacijos kon-cepcijø kontekste.

Analizuojant aukðtojo universitetinio moks-lo istoriná kontekstà ir sampratos raidà buvo nau-doti mokslinës literatûros ðaltiniø, taip pat aukð-tojo mokslo veiklà reglamentuojanèiø ástatymø, norminiø dokumentø, loginës ir lyginamosios analizës, apibendrinimo metodai.

Aukðtojo universitetinio mokslo kilmë

Ðiuolaikinis universitetinis aukðtasis mokslas ga-li bûti ávertintas aptarus nuo klasikinio aukðto-jo mokslo iki ðiø dienø aukðto-jo raidà lëmusius veiks-nius. Dauguma tyrinëtojø Lietuvoje ir uþsieny-je (R. Barnett, 1990; P. Scott, 1995; V. Ðvei-kauskas, 2000; D. Gudaitytë, 2000; A. Samala-vièius, kt.) teigia, kad aukðtojo mokslo uþuo-mazga galima laikyti Antikinës Graikijos pali-kimà: Platono akademijoje egzistavusi pagrin-dinë mokymo forma – dialogas, kurio metu bu-vo kritikuojamos turimos þinios, pleèiamos þinojimo ribos, kaupiamas þmogaus tezauras (þiniø lobynas). Ðiame procese tas, kuris

mo-kosi, kritiðkai analizuoja ir vertina ágytas þinias. Tradiciðkai aukðtojo mokslo iðtakos tapatinamos su pirmøjø universitetø – Bolonijos (1088 m.), Paryþiaus (1199 m.) atsiradimu. XIII a. atsiradæ universitetai iðaugo ið mokytojø ir mokiniø sam-bûriø ir buvo korporacinio pobûdþio (A. Ma-ceina, 1990). Viduramþiø supratimu, tai buvo ne vieta, o þmoniø grupë. Tai buvo tiesiog uni-versitas, arba prisiekusi studentø ir dëstytojø ben-druomenë, susibûrusi draugën pritaikius gildijø sistemà (J. W. Baldwin, 1996). Universitetai tel-kë savy mokymà ir ið dalies mokslo þiniø kûri-mà. Þinios tapo kultûrine jëga, universitetai ren-gë daug inteligentijos atstovø, kurie stûmë prie-kin visà to meto gyvenimà. Korporacinis uni-versitetø pobûdis, pasak J. W. Baldwin (1996), lëmë keletà iki ðiø dienø iðlikusiø universiteto bruoþø: pirmiausia, tai buvo autonominë mo-kymo ir mokslo ástaiga. Nepriklausomybë buvo traktuojama kaip laisvë nuo kontrolës ir iðori-niø apribojimø. Viduramþiø universitetas buvo atviras visiems ir, nepaisant kompetencijos skir-tumø, tiek studentai, tiek dëstytojai kartu daly-vavo studijø veikloje, – ðis universiteto savitu-mas vienø mokslininkø ávardijasavitu-mas kaip demo-kratiðkumas (J. W. Baldwin, 1996, A. Maceina, 1990, kt.), kiti autoriai (T. Kaèerauskas, E. Za-vadskas, 2006) pirmøjø universitetø demokra-tiðkumu smarkiai abejoja, teigdami, kad pirmie-ji universitetai kûrësi nedemokratinëmis sàly-gomis, nes privilegijos – vienas ið svarbiausiø universiteto atsiradimo veiksniø – buvo „impe-ratoriaus valios aktas“ (T. Kaèerauskas, E. Za-vadskas, 2006). Viduramþiø universitetuose stu-dijø uþdavinys buvo perteikti esanèias þinias ir jas ásisàmoninti. Taèiau krikðèioniðkos religijos doktrinos ribojo objektyviø þiniø ir tiesos paieð-kas, diskusijø dalyviai – studentai ir dëstytojai – turëjo patvirtinti tikëjimo tiesas, o tokiai tiesai árodyti nebuvo reikalingi stebëjimo ar tyrimo

(3)

metodai (A. Poðkienë, 1998). Ilgainiui mokslas nuo religijos atsiskyrë vis labiau pripaþástant em-pirinio tyrimo svarbà, taèiau savarankiðkas mokslinis tyrinëjimas nebuvo bûdingas viduram-þiø universitetams.

Aukðtojo universitetinio mokslo sampratø kaita

Viduramþiais susiklosèiusi universitetiniø stu-dijø forma beveik nepakitusi gyvavo iki Naujøjø laikø. Pradëjus mokslinius atradimus taikyti technologijø ir industrijos plëtrai, formuojantis naujiems socialiniams santykiams, ëmë keistis ir lavinimo tikslai, daugëjo moksliniø tyrimø, susijusiø su industrijos ir technologijos raida, tad ðvietimui, taip pat ir universitetui, iðkilo naujø uþdaviniø. XIX a. pradþioje steigiant pavyzdiná vakarietiðkos institucijos modelá – Berlyno uni-versitetà – iðryðkëjo nauja aukðtojo mokslo kon-cepcija, turëjusi átakos visam Vakarø pasauliui ir pradëjusi naujà aukðtojo mokslo raidos etapà. Idëjos autorius ir reformos sumanytojas W. von Humboldt (1767–1835) rëmësi kitø dviejø vo-kieèiø màstytojø – J. G. Fichtës ir F. D. E. Schlei-ermacherio – siûlytomis aukðtojo mokslo refor-mos idëjomis, ið kuriø didesnæ átakà turëjo libe-ralesnë F. D. E. Schleiermacherio koncepcija (Ly-otard, 1992). Von Humboldt Tyrimø universite-tas (P. Jucevièienë, 2005) sujungë savy tyrinëji-mus ir mokslà. Jo pastangomis buvo átvirtinta nuomonë, kad tyrimai yra pagrindinë universi-tetø veikla. W. von Humboldto vykdomà refor-mà galima bûtø vadinti „mokslas mokslui“. Be to, ið naujos universiteto koncepcijos kilo 2 svar-bios nuostatos. Pirma, tai studentø laisvë rinktis studijuojamà programà. Antra, tai dëstytojø lais-vë ásitraukti á tyrimus ir kurti naujus dalykus (Ed-wards, 2004). W. von Humboldt pasiûlyti naujai steigiamo Berlyno universiteto principai lëmë

universiteto, kaip institucijos, modernizavimo pradþià: tai moksliniø tyrimø ir studijø vienovës principas bei dëstytojø ir studentø paritetiðkumà garantuojanèios akademinës laisvës principas (L. Kraujutaitytë, 2002). W. von Humboldt pa-skelbta koncepcija atvërë kelià mokslo ir studijø integracijai. Klasikinis universiteto principas – mokslo ir studijø vienovë – sujungë mokslà ir studijas á bendrà procesà toje paèioje aukðtojo mokslo institucijoje. Palengva moksliniai tyri-mai tapo neatsiejama universitetinio ugdymo da-limi, o svarbiausiu universitetinio lavinimo uþ-daviniu tapo studentø mokymas tyrinëti, for-muoti ir transforfor-muoti þinias taip, kad jos ne tik atitiktø, bet ir aplenktø praktikoje vykstanèias permainas (L. Kraujutaitytë, 2002). Imta naujai traktuoti dëstytojo ir studento santykius, kai bu-vo akcentuojamas ne pavaldumas dëstytojui, o studento laisvë ir savarankiðkumas. Pagal ðá prin-cipà studentai galëjo patys planuoti savo studi-jas, pasirinkti mokymosi kursus bei lankyti skir-tingus universitetus, t.y. studentas pats galëjo nu-spræsti, kà, kada ir kur mokytis. Nepaisant iðsi-mokslinimo, amþiaus, socialinio sluoksnio, tau-tiniø ar kitokiø skirtumø, kiekvienas galëjo lais-vai reikðti savo pozicijà (A. Poðkienë, 1998). To-kiomis idëjomis paremta aukðtojo mokslo re-forma vokieèiø universitetus pavertë pirmaujan-èiais centrais, o XX a. ði ideologija tapo vyrau-janèia aukðtojo mokslo sistemos ideologija visa-me pasaulyje. XIX a. viduryje Dubline J. H. New-man (1852 m.) pasiûlë teorinæ aukðtojo mokslo koncepcijà, kuri, nors ir netapo praktine univer-siteto veiklos programa, taèiau turëjo átakos vë-lesniems aukðtojo mokslo teoretikams, o kai ku-rios joje pareikðtos mintys iðlieka aktualios ir modernioje visuomenëje. Newman manymu, svarbiausia universiteto misija buvo teikti platø iðsilavinimà, t.y. ne praktinis þiniø pritaikymas, o Þinija pati savaime. Lavinimas universitete

(4)

tu-ri remtis ne specializuoto, bet visuotinio þinoji-mo ásisaþinoji-moninimu. Newman laviniþinoji-mo koncep-cijoje labai svarbi buvo proto veikla. Universite-tinis iðsilavinimas, autoriaus nuomone, yra ne-suderinamas su rengimu konkreèios profesijos praktikai. Jo manymu, universiteto idëja – bûti laisvo tyrinëjimo ir laisvo mokymo ástaiga, visø moksliniø darbø þidiniu. Ðioje aukðtojo mokslo koncepcijoje þiniø kûrimas akcentuojamas kaip ypaè svarbi universiteto funkcija, kuriai reika-lingos suvienytos profesoriø ir studentø pastan-gos, todël bendradarbiavimas studijø procese yra bûtinas (A. Samalavièius, 2003). A. Fleksneris XX a. pradþioje iðdëstë savàjà universiteto kon-cepcijà, pagal kurià pagrindinës universiteto funkcijos yra: Þinijos ir idëjø konservavimas, Þi-nijos ir idëjø interpretacija, tiesos ieðkojimas ir visa tai praktikuojanèiø studentø rengimas (A. Samalavièius, 2003). Þinijos ir idëjø kon-servavimas visais laikais buvo suvokiama kaip viena esminiø universiteto funkcijø, taèiau uni-versitetas jau nebegalëjo tenkintis vien Þinijos saugojimu, reikëjo nuolat keisti þiniø interpre-tavimo rakursus. Universitetà Fleksneris suvo-kë kaip intelektualaus gyvenimo centrà, kuria-me koncentruojasi modernios visuokuria-menës moks-linës þinios ir plëtojami Þinijà gausinantys tyri-mai. Ispanø filosofas J. O. Gassetas paskelbta-me veikale „Universiteto misija“ (1930) apibrëþë tris universiteto uþdavinius – kultûros perteiki-mas, profesinis laviniperteiki-mas, moksliniai tyrimai ir mokslininkø pamainos rengimas. Esminë uni-versiteto uþduotis – kultûros perteikimas asme-nybei ir visuomenei. Universitetas buvo inter-pretuojamas kaip mokslo ir intelekto koncen-tracija vienoje institucijoje, taèiau taip suvoktas mokslas centrinæ vietà turëjo uþleisti kultûrai. Anglo F. R. Leavis (1943) universiteto idëjos versijoje pabrëþiama universiteto svarba kultû-rai ir iðkeliamas vienas svarbiausiø aukðtojo

mokslo uþdaviniø – santykio tarp bendrojo iðsi-lavinimo ir specializuoto þinojimo nustatymas. K. Jaspers universitetinë koncepcija siejasi su gilesniu poþiûriu á þmogø ðiuolaikinëje visuo-menëje ir á tam tikrà paèios visuomenës iðsivys-tymà. Veikale „Universiteto idëja“ (1946) auto-rius iðskiria tokias universiteto funkcijas: teikti profesiná iðsilavinimà, uþtikrinti visapusiðkà bendràjá ugdymà ir daryti tyrimus. K. Jaspers pabrëþë akademinës laisvës, paritetiniø dëstyto-jo ir studento santykiø bei institucinës autonomi-jos svarbà. Kiek vëliau britas M. Oakeshotas (1962) iðdëstë savàjà universiteto idëjà, pagal ku-rià universitetinis lavinimas neturi konkretaus tikslo, o universitetui bûdingi 4 bruoþai – vieno-je vietovieno-je susitelkusiø asmenø bendrija, kuri do-misi civilizacijos intelektiniu kapitalu, o ðis ka-pitalas suvokiamas ne kaip Þinijos sankaupa, bet kaip màstymo bûdø ávairovë bei intelektinës veik-los kryptis, tai nëra mokymosi ar tyrimø, tai yra lavinimo vieta. Be to, visi ðios bendrijos nariai uþsiima mokymu (A. Samalavièius, 2003).

Taigi dviejø pagrindiniø XIX a. veikëjø – W. von Humboldt ir J. H. Newman – iðsakytos mintys, nors ir yra skirtingos bei pabrëþia skir-tingus dalykus, tapo dominuojanèios ir formavo visuotiná poþiûrá, kad universitetai privalo bûti átraukti á tyrimus ir teikti liberalø daugelio daly-kø lavinimà. Humboldt teorijos pagrindu buvo kuriamos ir ðiuolaikinës aukðtojo mokslo ugdy-mo koncepcijos. K. Minoque (1973) savo pa-teiktoje universitetinëje aukðtojo mokslo kon-cepcijoje teigia, kad akademinë analizë – tai su praktika nesusijæs tæstinis intelektualus proce-sas, neturintis akivaizdaus pabaigos taðko. Moks-lininkai (tyrëjai) turi asistentus – studentus, ku-rie susiduria su tiriama problema pirmà kartà. Þinios atskleidþiamos bendraujant, todël tiesos ieðkojimas priklauso ir nuo tarpasmeniniø san-tykiø. Bendravimo forma – sokratiðkas

(5)

pokal-bis, todël abu dalyviai laikomi laisvi. R. Barnett (1990) iðskiria dvi liberalaus ugdymo aukðtojo mokslo koncepcijas. Pirmoji – tai konservatyvi koncepcija, kuri teigia, jog esminis þodis, api-brëþiantis liberalaus ugdymo esmæ, yra laisvë. Pagal ðià koncepcijà kiekvienas individas turi savyje laisvës sëklà ir aukðtojo mokslo tikslas – padëti ðiai sëklai iðdygti ir augti. Geriausias bû-das tai padaryti – uþtikrinti, kad studijø progra-ma ir visa studijø sisteprogra-ma sudarytø sàlygas indi-vido laisvei reikðtis ir vystytis. Ði koncepcija la-biau akcentavo platø, ávairiapusá, konstruojamà ið ávairiø mokslo srièiø ir krypèiø studijø turiná, kuris lietuviðkoje aukðtojo mokslo literatûroje daþniausiai vadinamas „bendrosiomis studijo-mis“, uþtikrinanèiomis „bendràjá“ ar benduniversitetiná parengimà. Antroji, vadinamoji ra-dikalioji, koncepcija suteikia esminæ reikðmæ þo-dþiui „iðsivadavimas, iðlaisvëjimas“. Pagal ðià koncepcijà egzistuoja daug individà veikianèiø ir panèiojanèiø psichologinio ir socialinio po-bûdþio barjerø ir suvarþymø. Todël studijos turi tapti laisvëjimo procesu, padedanèiu individams suprasti jiems poveiká daranèias jëgas; studijos turi tapti procesu, kuris leistø individui pereiti savianalizës, savæs supratimo ciklà ir ágalintø paþvelgti á save nauju þvilgsniu. Dël ðios prieþas-ties svarbi universiteto studijø prasmë – bendra-sis ne tik turinio, bet ir parengimas bûdø, lei-dþianèiø iðugdyti iðsilavinusá, laisvà þmogø (D. Gudaitytë, 2001).

XX a. universitetas yra laikomas pagrindine modernios visuomenës institucija, kuri yra va-dinama Mokymo ir tyrimø universitetu (P. Juce-vièienë, 2005). Taip yra dël keliø prieþasèiø: pir-miausia, pabrëþiamas mokymas pleèiant studen-tø þinias, kurios yra ne naujos þmonijai, bet nau-jos studentams; antra, tyrimai yra orientuoti á sukûrimà naujø þiniø, kurios bûtø naujos visai þmonijai. Apibendrindami R. Barnett, 1990;

A. Smith & F. Webster, 1997; J. Wyatt, 1990; A. Maceinos, 1990; P. Jucevièienës, 1996, 2005; L. Kraujutaitytës, 1998; D. Gudaitytës, 2000; A. Samalavièiaus, 2003, ir kitø autoriø darbuo-se analizuotus istorinius aukðtojo mokslo rai-dos aspektus, galime skirti ðias pagrindines aukðtojo mokslo sampratas, kurios lëmë aukðtojo mokslo minties raidà bei reformas tiek Vakarø Europoje, tiek Jungtinëse Amerikos Valstijose nuo XIX a. iki XX a. pabaigos (þr. 1 lentelæ).

Apie aukðtàjá universitetiná mokslà XXI a. kalbama globalizacijos kontekste, akcentuojant masiðkëjimo, fragmentizacijos, komercializaci-jos, standartizacikomercializaci-jos, internacionalizacijos reið-kinius (P. Jucevièienë, 1997; R. Þelvys 2004, 2005; V. Zuzevièiûtë, 2005, kt.), kurie sàlygojo naujø reikalavimø aukðtajam mokslui atsiradi-mà (J. Figel, 2006): didinti „geografiná ir tarp-sektoriná mobilumà“, iðplësti realià universite-tø autonomijà ir atskaitomybæ, perþiûrëti uni-versitetø finansavimo sistemà ir uþtikrinti tin-kamà jos veikimà; stiprinti bendradarbiavimà su socialiniais partneriais, plësti tarpdalykiðku-mà, atnaujinti mokymo programas siekiant aukð-tojo mokslo kokybës.

Lietuvos aukðtojo universitetinio mokslo raida ir dabartinë situacija Aukðtojo mokslo atsiradimas Lietuvoje sieja-mas su pirmojo Vilniaus universiteto (1579 m.) ákûrimu. Ilgà laikà jis buvo vienintelë aukðtojo mokslo ástaiga Lietuvoje, Vilniaus universite-tas, jo istorija atspindi visus ðalies politinio gy-venimo tarpsnius. Lietuvos aukðtojo mokslo sis-tema po Nepriklausomybës atgavimo susidûrë su tais pasauliniais aukðtojo mokslo reiðkiniais, dël kuriø jau gerà deðimtmetá buvo diskutuoja-ma pasaulyje, bet nebuvo þinodiskutuoja-ma Lietuvoje. Nuo aukðtojo mokslo sistemos reformos pradþios pasiekta:

(6)

Autorius Idėjos esmė Gottlieb Fichte

(1807)

Pagrindas – transcendentinis idealizmas. Universiteto tikslas – ne tik teikti žinių, bet ir mokyti jomis naudotis. Aukštojo mokslo įstaiga privalo dalyvauti visuomenės gyvenime.

Friedrich Daniel Ernst Schleiemacher (1808)

Pagrindas – humanistinis liberalizmas. Pabrėžtas akademinės laisvės principas. Universiteto tikslas – žinojimo vienovė. Universiteto užduotis – išugdyti gebėjimą savarankiškai tyrinėti, išrasti, išdėstyti.

Wilhelm von Humboldt (1809)

Pagrindas – liberalizmas ir „mokslas mokslui“ principas. Universiteto paskirtis – plėtoti mokslą giliausia ir plačiausia to žodžio reikšme. Universiteto veikimo pagrindiniai principai – autonomija ir laisvė, laisvas ir nesuinteresuotas bendradarbiavimas. John Henris

Newman (1852)

Pagrindas – liberalus ugdymas. Universiteto tikslas – suteikti ugdytiniui platų liberalųjį išsilavinimą, o galutinis tikslas – ne praktinė nauda, o pati Žinija, kuri yra savaime vertinga. Žinojimas – svarbiausias, galutinis ir vienintelis universitetinio lavinimo tikslas. Universiteto paskirtis – ne kurti žinias, o jas perteikti visuomenei ir asmenybei. Abraham

Flexner (1923)

Pagrindiniai universiteto uždaviniai – Žinijos ir idėjų saugojimas, jų interpretavimas ir visa tai praktikuojančių studentų rengimas. Universiteto tikslas – siekti mokslinio žinojimo, plėtoti mokslą ir žinias, tyrimą siejant su mokymu. Profesinį ar techninį lavinimą turi suteikti kitos institucijos.

Josse Ortega y Gasset (1930)

Pagrindas – humanistinė ugdymo koncepcija. Pagrindiniai universiteto uždaviniai – kultūros perteikimas, profesinis lavinimas, moksliniai tyrimai ir mokslininkų pamainos rengimas. Esminė universiteto paskirtis – kultūros perteikimas asmenybei ir visuomenei. F. R. Leavis

(1943)

Universiteto tikslas – ugdyti studentus sprendžiant universalias ir esmines žmogaus problemas. Pagrindinis dėmesys universitetinėse studijose skiriamas humanistinei dimensijai, kuri turi tapti mokslo dalykų pagrindu.

Robert Maynard Hutchins (1936)

Universitetas turi siekti intelekto tobulinimo ir nesuinteresuoto žinojimo. Vienas pagrindinių universiteto tikslų – pildyti Žinijos visumą.

Karl Jaspers (1946)

Pagrindas – liberalus ugdymas. Svarbiausios universiteto funkcijos – teikti profesinį išsilavinimą, užtikrinti visapusišką bendrąjį ugdymą ir daryti tyrimus. Universitetas privalo siekti mokslinių žinių vienovės, neapsiriboti specialiųjų žinių ar duomenų kaupimu. Tyrimų ir dėstymo derinimas yra vienas svarbiausių universiteto principų. Michael

Oakshott (1950)

Pagrindas – konservatizmas. Pagrindinės universiteto charakteristikos: vienoje vietoje susitelkusių asmenų bendrija, kuri domisi žmonijos intelektiniu kapitalu. Šis kapitalas – tai mąstymo būdųįvairovė bei intelektinės veiklos kryptis, universitetas – lavinimo vieta, turinti savo specifiką; visi šios bendrijos nariai užsiima mokymu.

Kenneth Minogue (1973)

Pagrindas – funkcinis požiūris į aukštąjį mokslą. Aukštasis mokslas suprantamas kaip visuomenės vertybė ir aukštojo mokslo efektyvumas yra matuojamas jo indėliu į visuomenės gerovę. Žinios universitete atskleidžiamos bendradarbiaujant

mokslininkams (tyrėjams) ir studentams. Žinios skleidžiamos bendraujant, todėl svarbūs yra laisvi tarpusavio santykiai.

Robert Barnett (1990)

Siekiant išsaugoti aukštojo mokslo idėjos unikalumą privalu ne tik atgaivinti tradicinius aukštojo mokslo bruožus, bet ir įvertinti, kaip iš naujo į juos žvelgia moderni visuo-menė.

(7)

• 1991 metais priimtas mokslo ir studijø ásta-tymas, áteisinantis aukðtøjø mokyklø auto-nomijos ir akademinës laisvës principà. Aukðtosios mokyklos ágijo akademinæ, ad-ministracinæ, ûkio ir finansø veiklà ap-imanèià autonomijà bei teisæ savarankið-kai spræsti savo vidaus gyvenimo klausi-mus: valdymo, studijø, mokslinës ir meni-nës veiklos ir kt.

• Mokslo ir studijø ástatymu áteisinta Lietu-vos aukðtojo mokslo tripakopë studijø sis-tema, kurià sëkmingai baigus suteikiami atitinkamai bakalauro, magistro laipsniai arba jiems prilygstantys bei daktaro moks-lo laipsnis.

• Mokslo ir studijø ástatymas áteisino studi-jø ir mokslo vienovæ.

• Mokslo ir studijø ástatymas áteisino akade-minæ aukðtøjø mokyklø savivaldà ir senatø, kaip aukðèiausios savivaldos institucijø, vaid-mená: senatas gavo teisæ rinkti aukðtosios mokyklos rektoriø ir senato pirmininkà, tvir-tinti prorektorius, fakultetø dekanus, kated-rø vedëjus, kitø padaliniø vadovus. • 2000 metais priimtas Aukðtojo mokslo

ásta-tymas áteisino binarinæ aukðtojo mokslo sis-temà. Pagal ðià sistemà ðalia universitetø Lietuvoje atsirado neuniversitetinës aukðto-jo mokslo instituciaukðto-jos – kolegiaukðto-jos. Universi-tetai siûlo akademiniø ir profesiniø studijø programas, pagal kurias studentai ágyja ið-samø teoriná iðsilavinimà. Neuniversiteti-nës studijos yra orientuotos á profesiniø stu-dijø programas, konkreèià praktinio ar tech-nologinio pobûdþio profesijà.

Lietuvos ðvietimo dokumentø analizë (Aukð-tojo mokslo baltoji knyga 1999, Lietuvos ðvieti-mo plëtotës gairës 2003–2012, Lietuvos Respub-likos Vyriausybës programa 2004–2008, Lietu-vos aukðtojo mokslo sistemos 2006–2010 metø plëtros planas (projektas), studija „Universitetø

pajëgumas vykdyti magistrantûros studijas“ (2004–2006 m.)) bei mokslininkø darbuose (A. Èiþas, 2001; P. Jucevièienë 2002, 2005; I. Savickienë 2005; I. Klimaðauskienë, 2003; R. Þelvys 2004, 2005, 2006; T. Bulajeva, 2005; kt.) iðsakytos mintys leidþia iðskirti ðiuos aktua-liausius Lietuvos aukðtojo mokslo sistemos re-formai aspektus:

1) aukðtasis mokslas Lietuvoje, kaip ir visa-me pasaulyje, yra tapæs masiniu ir aukðtojo mokslo masiðkëjimui yra bûdingi visi to-kie patys poþymiai, kaip ir Vakarø valsty-bëse ar Amerikoje. 2004–2005 mokslo me-tais aukðtojo mokslo siekë 39 procentai universitetinio amþiaus jaunuoliø, 2000– 2001 mokslo metais atitinkamai – 22 pro-centai (Statistikos departamento duome-nys 2005). Pagal studentø skaièiø Lietuva yra viena pirmaujanèiø Europoje. Toks aukðtojo mokslo masiðkëjimas turi ir nei-giamø pasekmiø aukðtojo mokslo raidai, kai, pasak R. Þelvio (2005), dël jo masið-kumo yra prarandamas aukðtojo mokslo ávaizdis visuomenëje, dëstytojo darbas ir akademinë karjera praranda savo presti-þà ir yra palyginti menkai apmokama. Aukðtojo mokslo masiðkëjimui Lietuvo-je, kaip ir visame pasaulyLietuvo-je, bûdinga tai, kad vis daugiau vyresniø þmoniø studi-juoja aukðtosiose mokyklose. Statistikos duo-menys rodo, kad 2004–2005 mokslo metais Lietuvos aukðtosiose mokyklose studijavo 138,5 tûkst. (2000–2001 mokslo metais – 95,6 tûkst.), ið kuriø penktadalis – 35 tûkst. – universitetuose ir kolegijose studijuojanèiø buvo vyresni nei 30 metø þmonës;

2) sparti aukðtojo mokslo diversifikacija: per 16 Nepriklausomybës metø labai iðsiplëtë Lietuvos aukðtøjø mokyklø tinklas: dau-guma buvusiø institutø tapo universitetais. 2000 metais priimtas Aukðtojo mokslo

(8)

ástatymas áteisino binarinæ aukðtojo moks-lo sistemà – lygiagreèiai su universitetais formavosi kitø neuniversitetiniø aukðtojo mokslo institucijø – kolegijø – tinklas. Kiekviena aukðtøjø mokyklø skiriasi savo misija, auditorija, veiklos sritimi. Univer-sitetai siûlo akademiniø ir profesiniø stu-dijø programas, pagal kurias studentai ágy-ja iðsamø teoriná iðsilavinimà. Universite-tinës studijos turëtø teikti absolventui tvir-tà plaèiø þiniø, gebëjimø ir ágûdþiø pagrin-dà, kuris ágalina þmogø lengvai ir kûrybið-kai adaptuotis bet kuriose plataus veikimo darbo vietoje. Neuniversitetinës studijos yra orientuotos á profesiniø studijø progra-mas, konkreèià praktinio ar technologinio pobûdþio profesijà. 2005–2006 mokslo metais Lietuvoje veikë 21 aukðtoji mokyk-la – 10 valstybiniø universitetø, 5 valstybi-nës akademijos, 6 nevalstybiniai universi-tetai. Neuniversitetiná sektoriø sudaro 28 kolegijos, ið kuriø 12 yra nevalstybiniø; 3) vyksta aukðtojo mokslo

internacionalizaci-ja – studentø bei dëstytojø mainai, tarptauti-nës konferencijos, bendri moksliniai projek-tai – visa projek-tai liudija spartø ðio proceso vyks-mà Lietuvos aukðtosiose mokyklose, kuris, pasak R. Þelvio (2005), gali bûti vertinamas dvejopai – viena vertus, aukðtojo mokslo in-ternacionalizacija padeda kelti personalo, dëstytojø, studentø kvalifikacijà, plësti patir-tá, tapti matomi pasaulyje, antra vertus, atsi-randa „protø nutekëjimo“ pavojus;

4) studijø masiðkëjimas yra glaudþiai susijæs su studijø finansavimu. Savo lëðomis stu-dijuojanèiø sparèiai daugëja, todël vis la-biau ryðkëja ir daug diskusijø kelia aukðtø-jø mokyklø, kaip ðvietimo paslaugas tei-kianèiø institucijø, vaidmuo. Savo lëðomis studijuojantys studentai verèia aukðtàsias mokyklas vis geriau iðmanyti komerciná

veiklos modelá – didëja dëstytojams kelia-mi reikalavimai, dëstytojai priversti atsi-þvelgti á studentø norus ir traktuoti juos kaip savo klientus, dël to atitinkamai kei-èiasi ir bendravimo pobûdis universitete. Iðvados

1. Ðiuolaikinio aukðtojo mokslo istorinës rai-dos bei sampratø turinio analizë leidþia teigti, kad ðiuolaikinio aukðtojo mokslo samprata tu-rëtø bûti grásta tokiomis nuostatomis:

• ðiuolaikinis aukðtasis mokslas yra plëtoja-mas autonomiðkoje mokslo ir studijø ins-titucijoje, kuri yra nepavaldi valstybiniø ar privaèiø institucijø kontrolei ar spaudimui; • institucijoje kvalifikuoti dëstytojai uþsiima moksline tiriamàja veikla ir taikydami efek-tyvius mokymo metodus bei kritiðkai ver-tindami naujausias mokslo þinias á tiria-màjà veiklà átraukia ir studentus, ðitaip ug-dydami jø kritiná màstymà bei suþadinda-mi intelektines galias;

• akademinës bendruomenës nariø tarpusa-vio santykiai grindþiami paritetiðkumo principu – lygiateisiai ir lygiaverèiai san-tykiai, kur vyrauja liberali ir draugiðka at-mosfera, bendradarbiavimas ir pagarba in-divido teisëms.

2. Ðiuolaikiniai universitetai, tæsdami demo-kratiðkumo tradicijas, iðlaiko aukðtojo mokslo vertybiø pamatà, bendruosius tikslus ir idëjas, kuriomis grindþiamas efektyvus edukacinis pro-cesas universitete ir daromas ugdomasis povei-kis visuomenei.

3. Lietuvos aukðtojo mokslo realijoms ið es-mës yra bûdingos pasaulinës aukðtojo mokslo raidos tendencijos bei su tuo susijusios proble-mos, kuriø aktualiausios yra aukðtojo mokslo kokybës bei finansavimo klausimai, sàlygojami aukðtojo mokslo masiðkëjimo, diversifikacijos, internacionalizacijos reiðkiniø.

(9)

LITERATÛRA

Baldwin J. W. (1996). Viduramþiø kultûra. Vilnius: Aidai.

Barnett R. (1990). The Idea of Higher Educa-tion.Buckingam:Open University Press.

Bulajeva T. (2005). Aukðtojo mokslo internaciona-lizavimas globalizacijos sàlygomis. Acta Paedagogica Vilnensia Nr. 14. Vilnius: VU leidykla.

Castells M. (2005). Informacijos amþius: ekonomika, visuomenë ir kultûra. Tinklaveikos visuomenës raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika.

Èiþas A. (2001). Bandymai nusmaigstyti tarptauti-nes studijø gaires. Aukðtojo mokslo sistemos ir didak-tika. Konferencijos praneðimø medþiaga. Kaunas: Tech-nologija.

Drucker P. F. (1993). Post-capitalist Society. New York: HarperBusiness.

Edwards K. (2004). The University in Europe and the US. The University in the Global Age. (ed.) R. King-Palgrave: Macmillan.

Figel J. The modernization agenda for European universities. 2006 prieiga per internetà: http://ec.euro-pa.eu/commission_barroso/figel/speeches/docs/06_09_ 22_OUNL_en.pdf

Gudaitytë D. (2001). Aukðtojo mokslo tapimo ma-siniu reiðkiniu ypatumai, pasaulinës tendencijos ir jø projekcijos á Lietuvà. Daktaro disertacija. Kaunas: Tech-nologija.

Jucevièienë P. (1994). Ðiuolaikinës studijø sistemos: pasiekimai, problemos, perspektyvos. Edukologijos kon-ferencijos medþiaga. Kaunas: Technologija.

Jucevièienë P. (1996). Ðiuolaikinis aukðtasis moks-las-Quis es? Quo vadis?/ Studijos aukðtojoje mokykloje (konferencijos medþiaga). Kaunas: Technologija.

Jucevièienë P. (1997). Lyginamoji edukologija. Kau-nas: Technologija.

Jucevièienë P. (2005). Responding to the challenge of globalization-quality of the learning university. Hig-her Education Facing Globalization and Europeaniza-tion. Kaunas: Technologija.

Jucevièienë P., Merkys G., Reinert. (2002). Towards the Learning Society. Frankfurt am Main: Peter Lang. Kaèerauskas T., Zavadskas E. (2006). Demokratijos institucijos, valdþia ir prievarta. Politika 3: Universite-to kova demokratijos sàlygomis. Problemos. Prieiga per internetà http://www.leidykla.eu/fileadmin/Proble- mos/2006_priedas/Tomas_Kacerauskas__Edmundas_Ka-zimieras_Zavadskas.pdf

Klimaðauskienë R. (2003). Tradicinis ir ðiuolaikinis aukðtasis mokslas: þiniø kûrimo aspektas. Aukðtasis mokslas þiniø visuomenei. (Konferencijos praneðimø medþiaga). Kaunas: Technologija.

Kraujutaitytë L. (1998). Liberalaus aukðtojo moks-lo koncepcija: kredo ir alternatyvos. Aukðtojo moksmoks-lo sistemos ir didaktika (konferencijos praneðimø me-dþiaga). Kaunas: Technologija.

LR Vyriausybës programa 2004–2008. Prieiga per internetà http://www3.lrs.lt

Lietuvos aukðtasis mokslas. Baltoji knyga: ES PHARE programa „Lietuvos aukðtojo mokslo reforma“ (1999). LRÐMM. Vilnius: Puntukas.

Lietuvos aukðtojo mokslo sistemos 2006–2010 me-tø plëtros planas (Lietuvos universiteme-tø rektoriø konfe-rencijos siûlomas projektas, 2005). Prieiga per internetà http://www.lmt.lt/PROJEKTAI/TEKSTAI/LURK.doc

The Postmodern University? Contested Visions of Higher Education in Society (1997). Smith A., Webs-ter F. (eds). Bristol: Society for Research into higher Education and Open University Press.

Universitetø pajëgumas vykdyti magistrantûros stu-dijas (2004–2006 m. studija). Prieiga per internetà: http://www.skvc.lt/files/Magistr/Univ_pajeg_vykdyt_ma-gistr_stud_liet.pdf

Lyotard J. F. (1993). Postmodernus bûvis: ðiuolai-kiná þinojimà aptariant. Vilnius: Baltos lankos.

Maceina A. (1990). Pedagoginiai raðtai. Kaunas: Ðviesa.

McLaughlin T. H. (1997). Ðiuolaikinë ugdymo filo-sofija: demokratiðkumas, vertybës, ávairovë. Kaunas: Technologija.

Minoque K. (1973). The Concept of the university (knygos iðtraukos ið Barnett R. The Idea of Higher University, 1990).

Poðkienë A. (1998). Universiteto organizacijos kul-tûra – kompleksinis aukðtojo mokslo edukologinis veiks-nys. Daktaro disertacija. Kaunas.

Scott P. (1995). The Meanings of Mass Higher Education. Open University Press.

Samalavièius A. (2003). Universiteto idëja ir aka-deminë industrija. Vilnius: Kultûros barai.

Savickienë I. (2005). Universitetiniø studijø koky-bës vertinimo sistemos projektavimas. Daktaro diser-tacijos rankraðtis. Kaunas: VDU.

Ðvietimo gairës: Lietuvos ðvietimo plëtotës strategi-nës nuostatos, 2003–2012 metai: projektas. Vilnius: Dialogas.

Ðveikauskas V. (2000). Tradiciniø ir moderniø aukð-tojo mokslo bruoþø sàveika realizuojant visuomenës sveikatos bakalauro studijø sistemà. Daktaro disertacija (rankraðtis). Kaunas: KTU.

(10)

Wyatt, I. (1990). Commitment to Higher Educa-tion. London: SRHE.

Þelvys R. (2005). Development of Lithuanian Hig-her Educational Policy in a Global Context: To What extent Can We manage Change? Higher education facing Globalization and Europeanization. Kaunas: Technologija.

Þelvys R., Þilinskaitë R. (2004). Lietuvos aukðtojo mokslo reforma: laimëjimai ir problemos. Acta Paeda-gogica Vilnensia. Vilnius: VU leidykla.

HISTORAL DEVELOPMENT OF THE CONCEPT OF HIGHER EDUCATION AND ITS VALUES. Ingrida Tinfavièienë

S u m m a r y

ly presents the main challenges of massification, diver-sification and internationalization in the country. The article concludes that, in continuing the democratic tradition of higher education, modern universities pre-serve common values, aims and ideas, and the concept of modern higher education should be based on the presumption that higher education has to be develo-ped as an autonomous institution of science and lear-ning, which is free from external pressure or control by other institutions. Lectors take a critical position with regard to the knowledge they deliver to students and include students in scientific research process, thus contributing to their critical thinking and intel-lectual power. The relationships among members of academic community are based on a parity basis and each of them is entitled to academic freedom.

Keywords: higher education, features of higher edu-cation, university.

Áteikta: 2007 03 05 Priimta: 2007 07 15

Þelvys R. (2006). Managing education at the Be-ginning of New Millenium: looking for the solutions of the Emerging Challenges. Socialiniai mokslai. Kaunas: Technologija.

Zuzevièiûtë V. (2005). Metakognityviniø strategijø modeliavimas univesitetinëse studijose. Daktaro diser-tacijos rankraðtis. Kaunas: VDU.

The aim of the article is to present the most important aspects of historical development of higher education and to look at the context of the origin of basic features of higher education. The most scientists agree that the main features of university, such as academic freedom, autonomy, democracy, should be preserved despite of globalization challenges.

The article starts with the idea of higher education in antiquity, and then discusses concepts of higher education in the works of Humboldt, Schleiemacher, and Newman. Next chapter of the article presents conceptions on higher education in the understanding of Flexner, Gasset, Lewis, Hutchins, Jaspers, Oakshott, Minogue and Barnett. The main ideas on higher edu-cation at university started from G. Fichte (1808) concluded with R. Barnett (1990) are presented in the table. The third part of the article describes the situ-ation in Lithuanian higher educsitu-ation system and

Figure

Actualización...

Referencias

Actualización...