Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 6 (317)
Švietimo panorama
Kon fe ren ci jos
Tradicinėkonferencijamokykloje ...4
Mokytojasšiuolaikinėjemokykloje ...5
Požiūrisiššalies:mokyklųveiklos
kokybėsįsivertinimasirišorinis
vertinimassėkmingammokinių
mokymuisi ...6
¢ ¢ ¢Skleistikūrybiškumopatirtįmokytojams
padėsdalykųmokytojųasociacijos ...7
Dalijamės patirtimi
I*EARNkluboveikla:mokiniųmainų
programaŽiežmariųgimnazijoje ...8
Švedijosligoniniųmokyklųmokytojų
darbopatirtis: panašumaiirskirtumai ...9
¢ ¢ ¢Laimingasvaikasužaugsgeru
žmogumi ...10
Socialinėmokyklosaplinka
mokiniųakimis ...11
FeliksoJakubauskopremija–
mokytojui ...13
Olimpiados, konkursai
PirmojiLietuvosmokiniųmuzikos
olimpiada ...14
Tarptautinėjemuzikosolimpiadoje–
4 medaliai ...15
Respublikinisfizikosbandymų
konkursas ...16
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis ugdymas
Paskutinėnaktisdarželyje ...21
Vaikų–tėvų–pedagogųdiena ...21
Etiudometodasdarželyje ...23
Vaikųemocinis,fizinisirsocialinis
saugumas ...24
Mes esa me
Užsimezgėgražidraugystė ...25
¢ ¢ ¢Kadilgaiširdelėseskambėtųlopšinės... 28
Mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mas –
ga li my bių įvai ro vė, in di vi du a lūs
po rei kiai, nuo la ti nis pro ce sas
Švie ti mo ir moks lo mi nist ras GintarasSteponavičius pa tvir ti no Pedagogųkva lifikacijostobulinimokoncepciją. Tuo už baig tas dau giau nei tre jus me tus tru kęs
dar bas. Per šį lai ką bu vo įver tin tos pe da go gų kva li fi ka ci jos pro ble mos, įvar dy tos si tu a ci jos ge ri ni mo kryp tys bei prie mo nės, į ku rias dė me sį bu vo at krei pu si Švie ti mo ta ry ba, moks li nin kai bei mo ky to jų aso cia ci jos, ir su dė lio ta nuo sek li kva li fi ka ci jos to bu li ni mo sis te ma, grin džia ma vi di nės ir iš ori nės mo ty va ci jos in stru men tais.
Svar biau sias kon cep ci jos tiks las – su teik ti reikš min gą po stū mį pe da go go sa va ran kiš ku mui bei ini cia ty vai mo ky tis vi są gy ve ni mą ir siek ti ge res nės ug dy mo ko ky bės, aukš tes nių mo ki nių re zul ta tų.
„Šį dar bą pra dė jo me nuo pir mų jų veik los die nų, siek da mi, kad bū tų su da ry tos są ly gos nuo la ti niam mo ky to jo as me ny bės to bu lė ji mui, o ne vers da mi jį rink ti pa žy mas apie iš klau sy tus kva li fi ka ci jos kė li mo kur sus, – sa kė švie ti mo ir moks lo mi nist ras G. Ste po na vi čius. – Juk pe da go gas pir miau sia ug do sa vo pa vyz džiu, tad rei kia su kur ti jam ga li my bes at si skleis ti per pro fe si nes, kū ry bi nes, so cia li nes veik las. To dėl nau ja kon cep ci ja įtvir ti na į in di vi du a lius mo ky to jų po rei kius orien tuo tų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo for mų įvai ro vę.“
Pir mą kar tą pri pa žįs ta mas toks pla tus spek tras įvai rių pro fe si nio to bu lė ji mo ga li my bių: nuo in di vi du a laus mo ky mo si, kur sų iki sta žuo čių Lie tu vos ar už sie nio švie ti mo įstai go se ir aka de mi nių stu di jų. Kaip kva li fi ka ci jos to bu li ni mo for ma įtei si na mas, t. y. bus ver ti na mas ir ska ti na mas, re a liai vyks tan tis ko le gia lus da li ji ma sis pa tir ti mi (me to di nės gru pės, da ly ki nės aso cia ci jos, at vi ros pa mo kos ir pan.), mo ky to jo moks li nė bei vie šo ji ne dar bi nė – kū ry bi nė, so cia li nė, vi suo me ni nė – veik la.
Pe da go gas tu rės tei sę pe ri odiš kai gau ti iki vie ne rių me tų truk mės kva li fi ka ci jos to bu li ni mo sta žuo tę, jos me tu ne pra ras gau na mo at ly gi ni mo. Kva li fi ka ci jos to bu li ni mui pri ski ria mos ir aukš tes nės pa ko pos ar ba ki tos kryp ties pe da go gi nės stu di jos aukš to jo je mo kyk lo je.
Pa gal kon cep ci jos nuo sta tas, kva li fi ka ci jos to bu li ni mas tu ri nuo sek liai pra tęs ti pe da go go ren gi mą aukš to jo je mo kyk lo je ir truk ti vi są pro fe si nės veik los lai ko tar pį. Ypač pa brė žia ma vi so ke rio pa pa gal ba trūks ta moms kom pe ten ci joms įgy ti pir mai siais pe da go gi nio dar bo me tais.
Mo ky to jo kva li fi ka ci jos to bu li ni mas, kaip ir da bar, bus fi nan suo ja mas iš vals ty bės biu dže to (mo ki nio krep še lio) ir ki tų šal ti nių. Mo ky to jui bus su teik ta ga li my bė ko o pe ruo ti ke le rių me tų lė šas, vals ty bės ski ria mas jo kva li fi ka ci jai to bu lin ti. Da bar kva li fi ka ci jos to bu li ni mo lė šos tu ri bū ti pa nau do ja mos per me tus.
Kon cep ci jo je nu ma ty ta, kad mo ky to jams kva li fi ka ci jos to bu li ni mo klau si mais ga lė tų pa tar ti pro fe si nio to bu li ni mo si kon sul tan tas. Tai ne nau ja pa rei gy bė, šias funk ci jas at lik tų vie nas spe cia liai pa reng tas ko le ga. Pe da go gas iš anks to bū tų in for muo ja mas, ko kia lė šų su ma ir ko kio po bū džio kva li fi ka ci jos to bu li ni mo veik la jam skir ta. Tai ži no da mas mo ky to jas tu rės tei sę pats rink tis kva li fi ka ci jos to bu li ni mo prie mo nes.
Pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo kon cep ci jos pro jek tas bu vo daug kar tų svars ty tas se mi na ruo se, su reng tos kon sul ta ci jos re gio nuo se, ak ty viai dis ku tuo ta su švie ti mo įstai gų dar buo to jų, va do vų, švie ti mo cen trų, pe da go gų aso cia ci jų ir pro fe si nių są jun gų at sto vais. At si žvel giant į pa sta bas vie nas po ki to bu vo pa reng ti trys kon cep ci jos va rian tai.
Iki ru dens nu ma to ma pa tvir tin ti Pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo kon cep ci jos įgy ven di ni mo do ku men tus.
Pa gal Švie ti mo įsta ty mą to bu lin ti sa vo kva li fi ka ci ją – pe da go go pa rei ga. Biu dže to lė šos, skir tos šiam tiks lui, įskai čiuo tos į mo ki nio krep še lį.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖLGERIAUSIAITVARKOMOSMOKYKLŲAPLINKOSAPŽIŪROSKONKURSO
2012METŲNUOSTATŲPATVIRTINIMO
2012 m. gegužės 31 d. Nr. V912 Vil niusVadovaudamasis Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. ISAK43 (Žin., 2008, Nr. 20739), įgyvendindamas Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 2011, Nr. 1346350), 4.1.4 priemonę ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2012–2014 metų strateginio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V371, 1101040108 priemonę:
1. T v i r t i n u Geriausiai tvarkomos mokyklų aplinkos apžiūroskonkurso 2012 metų nuostatus (pridedama).
2. R e k o m e n d u o j u savivaldybių administracijoms organizuoti Geriausiai tvarkomos mokyklų aplinkos apžiūroskonkurso 2012 metų I etapą.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. V679 „Dėl Geriausiai tvarkomos mokyklų (išskyrus suaugusiųjų mokyklas) aplinkos apžiūroskonkurso 2011 metais nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 512473).
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius
I.BENDROSIOSNUOSTATOS
1. Ge riau siai tvar ko mos mo kyk lų ap lin kos ap žiū roskon kur so 2012 me tų (to liau – Ap žiū rakon kur sas) nuo sta tai (to liau – Nuo sta tai) reg la men tuo ja Ap žiū roskon kur so tiks lus, or ga ni za vi mo, da ly vių ver ti ni mo ir ap do va no ji mo tvar ką.
2. Ap žiū roskon kur so or ga ni za to riai yra Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (to liau – Mi nis te ri ja) kar tu su Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tru.
3. Ap žiū rakon kur sas ski ria mas ge riau siai 2012 me tais tvar ko mai mo kyk los ap lin kai ša ly je iš rink ti.
4. Ap žiū roskon kur so tiks lai:
4.1. ak ty vin ti kū ry bin gą veik lą ska ti nan čios, dar nios, es te tiš kos ap lin kos kū ri mą;
4.2. ska tin ti puo se lė ti ap lin kos tvar ky mo tra di ci jas sie kiant jų in di vi du a lu mo;
4.3. ug dy ti vai kų ir jau ni mo pi lie tiš ku mą, at sa ko my bę už sa vo ap lin ką, plė to ti są mo nin gą ir kū ry bin gą po žiū rį į ap lin kos ap sau gą ir tvar ky mą;
4.4. ska tin ti mo kyk lų ben druo me nių ini cia ty vas įtrauk ti vai kus ir jau ni mą į nuo la ti nį ap lin kos tvar ky mo ir kraš to vaiz džio kū ri mo pro ce są;
4.5. iš rink ti mo kyk las, ku rios ge riau siai tvar ko ap lin ką ša ly je, ir skleis ti ge rą ją pa tir tį.
II.APŽIŪROSKONKURSODALYVIAI
5. Ap žiū ro jekon kur se ga li da ly vau ti: 5.1. iki mo kyk li nio ug dy mo mo kyk los;
5.2. ben dro jo ug dy mo mo kyk los (iš sky rus su au gu sių jų mo kyk las);
5.3. pro fe si nio mo ky mo įstai gos (to liau kar tu va di na ma – mo kyk los).
6. Ap žiū ro jekon kur se ver ti na ma Nuo sta tų 5 punk te nu ro dy tų mo kyk lų ap lin ka.
GERIAUSIAITVARKOMOSMOKYKLŲAPLINKOS
APŽIŪROSKONKURSO2012METŲNUOSTATAI
III.APŽIŪROSKONKURSOORGANIZAVIMAS
7. In for ma ci ja apie Ap žiū rąkon kur są ir Nuo sta tai skel bia mi Mi nis te ri jos in ter ne to sve tai nė je.
8. Ap žiū rakon kur sas ren gia mas 2012 m. bir že lio–s pa lio mė ne siais dviem eta pais:
8.1. I eta pas – sa vi val dy bė se – iki 2012 m. bir že lio 15 d.; 8.2. II eta pas – Lie tu vos Res pub li ko je – iki 2012 m. spa lio 15 d.
9. Už Ap žiū roskon kur so I eta po ren gi mą at sa kin gos sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jos, už II eta po – Ap žiū roskon kur so or ga ni za to riai.
10. Ap žiū raikon kur sui vyk dy ti ir ge riau siai tvar ko mai mo kyk lų ap lin kai iš rink ti su da ro mos sa vi val dy bių ir ša lies ver ti ni mo ko mi si jos (to liau – Ko mi si jos). Sa vi val dy bių ko mi si jas su da ro sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų di rek to riai. Į šių ko mi si jų su dė tį siū lo ma įtrauk ti sa vi val dy bių kraš to vaiz džio ar chi tek tus, švie ti mo pa da li nių dar buo to jus, ne vy riau sy bi nių or ga ni za ci jų at sto vus. Ša lies ver ti ni mo ko mi si jos su dė tį tvir ti na Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ras.
11. Sa vi val dy bės, no rin čios or ga ni zuo ti Ap žiū rąkon kur są, su da ro sa vi val dy bių ko mi si jas ir apie tai iki 2012 m. bir že lio 11 d. raš tu in for muo ja sa vi val dy bės te ri to ri jo je esan čias 5 punk te nu ro dy tas mo kyk las bei Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen trą.
12. Nuo sta tų 5 punk te nu ro dy tos mo kyk los, no rin čios da ly vau ti Ap žiū ro jekon kur se, pra ne ša raš tu sa vi val dy bei iki sa vi val dy bės nu sta ty tos da tos.
IV.VERTINIMOTVARKAIRKRITERIJAI
13. Mo kyk lų ap lin ka ver ti na ma pa gal Nuo sta tų prie de nu ro dy tus ver ti ni mo kri te ri jus ir nu sta ty tą ba lų skai čių.
14. Nuo sta tų 10 punk te nu ro dy tų Ko mi si jų spren di mai pri ima mi da ly vau jan čių po sė dy je ko mi si jos na rių bal sų dau gu ma
Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 6 (317)
da ly vau jant dau giau kaip pu sei ko mi si jos na rių. Ko mi si jų spren di mai įfor mi na mi pro to ko lais.
15. Sa vi val dy bės ver ti ni mo ko mi si ja ap žiū ri vie to je mo kyk lų, no rin čių da ly vau ti Ap žiū ro jekon kur se, ap lin ką, iš ren ka sa vi val dy bės te ri to ri jo je po vie ną ge riau siai tvar ko mą iki mo kyk li nio ug dy mo, ben dro jo ug dy mo mo kyk los, pro fe si nio mo ky mo įstai gos ap lin ką (dau giau sia ba lų su rin ku sias įstai gas) ir iki 2012 m. rug pjū čio 1 d. tei kia in for ma ci ją ša lies ver ti ni mo ko mi si jai.
16. Ša lies ver ti ni mo ko mi si ja ap žiū ri vie to je sa vi val dy bių ver ti ni mo ko mi si jų iš rink tą ge riau siai tvar ko mą mo kyk los ap lin ką ir iš ren ka nu ga lė to jus – dau giau sia ba lų su rin ku sias mo kyk las – po 10 ge riau siai tvar ko mų iki mo kyk li nio ug dy mo mo kyk lų, ben dro jo ug dy mo mo kyk lų, pro fe si nio mo ky mo įstai gų ša ly je.
V.APŽIŪROSKONKURSOLAIMĖTOJŲ APDOVANOJIMOTVARKA
17. Sa vi val dy bės ver ti ni mo ko mi si jos iš rink ti Ap žiū roskon kur so I eta po nu ga lė to jai pa skel bia mi ir ap do va no ja mi sa vi val dy bių or ga ni zuo ja muo se ren gi niuo se.
18. Ap žiū roskon kur so II eta po re zul ta tai skel bia mi ir ap do va no ji mai nu ga lė to jams įtei kia mi per Ap žiū roskon kur so or ga ni za to rių or ga ni zuo ja mą ren gi nį.
19. Ap žiū roskon kur so II eta po nu ga lė to jams įtei kia mos at mi ni mo len tos: „Ge riau siai tvar ko ma mo kyk los ap lin ka Lie tu vo je 2012 m.“
20. Nu ga lė to jai taip pat ga li bū ti ap do va no ja mi pa dė kos raš tais, or ga ni za to rių ir rė mė jų do va no mis.
Gegužės15d.Lietuvosjaunimoturizmocentras(LJTC)
organizavo Nacionalinės mokinių ir jaunimo kraštotyros
ekspedicijosbaigiamojoetapokonferencijąirkraštotyros
darbųparodą.
2010–2012 m. eks pe di ci ja skir ta Lie tu vos ne pri klau so my bės at kū ri mo dvi de šimt me čiui (1990–2010) ir Lie tu vos mu zie jų me tams pa mi nė ti (2012). Eks pe di ci jos tiks las – mo ki nių ir jau ni mo tau ti nio oru mo, pi lie tiš ku mo ir tau tiš ku mo bei sa vi raiš kos ug dy mas, orien tuo jan tis į gim to jo kraš to is to ri jos, gam tos ir et no kul tū ros pa ži ni mą.
Kraš to ty ros dar bų pa ro do je eks po nuo ja mi 142 ben dro jo ug dy mo mo kyk lų, ne for ma lio jo švie ti mo įstai gų, pro fe si nių mo kyk lų mo ki nių, mo ky to jų, švie ti mo ir kul tū ros dar buo to jų pa teik ti kraš to ty ros dar bai. Tai: gy ve na mo sios apy lin kės, re gio no, gat vių, Lie tu vos mo kyk lų, at ski rų kla sių, ne for ma lio jo švie ti mo įstai gų, jau ni mo or ga ni za ci jų is to ri jos; na cio na li nio gy vo jo pa vel do – žmo nių – biog ra fi nės, kū ry bi nės apy brai žos; ka len do ri nių, šei mos, ki tų šven čių ap ra šai ir kt. Ne ma žai dė me sio skir ta nau jai su kur tiems pa min klams, kop lyt stul piams, kryž dir bys tei. Ga na ak ty viai fik suo ti At gi mi mo lai ko tar pio (1987–1990) fak tai ir at ri bu tai: spau dos lei di niai, vy ku sios ak ci jos, ren gi nių nuo trau kos, gar so ir vaiz do įra šai, įvai rūs do ku men ti niai ir daik ti niai eks po na tai, įvy kių or ga ni za to rių, da ly vių, liu di nin kų pri si mi ni mų ap ra šai. Pateiktikelidarbai,skirtivisiškainaujaitemai–lie tuviamspasaulyje(maršrutai,gyvenimovietos,darbųrū šys,uždarbiųdydis,jųkaita,buitiesypatybės,santykiaisu kitaistautiečiaisirvietiniaisžmonėmis,tautinėstapatybės išlaikymopastangosbeiasimiliacijosproblemos); dar bai,
pri me nan tys skau dų mū sų is to ri jos lai ko tar pį – tai trem ti nių ir po li ti nių ka li nių at si mi ni mai, bui ties, ap lin kos ap ra šai, pa pro čių bei tra di ci jų puo se lė ji mas trem ty je. Dau giau sia dar bų pa teik ta gy vo jo pa vel do – žmo nių – biog ra fi nių apy brai žų – 29 dar bai; švie ti mo is to ri jos – 24 dar bai; is to ri jos – 20 dar bų; trem ties – 19 dar bų; et no gra fi jos – 17 dar bų; šven čių, pa pro čių – 10 dar bų; mu zie jų, pa min klų – 9 dar bai; At gi mi mo lai ko tar pio – 6 dar bai; tau to sa kos – 4 dar bai; lie tu vių pa sau ly je – 4 dar bai.
Me džia ga pa teik ta ap lan kuo se, kom pak ti nė se plokš te lė se, kny go se. Yra dar bų, tu rin čių iš lie ka mą ją ver tę, juos siū lo ma per duo ti moks lo ins ti tu tų ran kraš ty nų sky riams. Dau gu ma dar bų at lik ta pa gal kraš to ty ros rin ki nių rei ka la vi mus, su kaup ta gau si me džia ga, at sklei džian ti rin kė jų pa si ren gi mą bei ge bė ji mą dirb ti
Na cio na li nė mo ki nių ir jau ni mo kraš to ty ros kon fe ren ci ja
ir dar bų pa ro da
su pa tei kė jais, at lik ti ty ri mus, nau do tis šal ti niais, da ry ti api ben dri ni mus, tin ka mai iliust ruo ti dar bus.
Kraš to ty ros dar bus iš sa miai ir įdo miai ap ta rė, iš sa kė jų pri va lu mus bei trū ku mus dar bų ver ti ni mo ko mi si jos pir mi nin kas prof. LibertasKlimka ir ver ti ni mo ko mi si jos na rė prof. Bro nislavaKerbelytė. Jau nuo sius kraš to ty ri nin kus ir jų va do vus
svei ki no Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro di rek to rės pa va duo to ja NijolėŠutinienė.
Įdomiausių darbų autoriai sa vo dar bus pri sta tė iliust
ruo da mi vaiz di ne me džia ga. Tai: „Ru kų kai mo is to ri ja“ (Ine ta Pri al gaus kai tė, Ar vy das Jaz bu tis, Skuo do r. Ša čių pa grin di nės mo kyk los mo ki niai, mo ky to ja Mag da le na Tau rins kie nė), „Iš gy ven ti pa dė jo jau nys tė“ (Ka mi lė Du by tė, Si mo na Va si liaus kai tė, Tau ra gės r. Gau rės pa grin di nės mo kyk los mo ki nės, mo ky to ja Auš ra Nor vi lie nė), „Pra vė rus Šiau lių mies to vi suo me ni nių mu zie jų du ris“ (Ka ro li na Jo nai ty tė, Mo ni ka Ba čiū nai tė, Šiau lių jau nų jų tu ris tų cen tras, mo ky to jos Ma ri ja Ged mi nie nė, Ele na Ba čiū nie nė), „Klai pė die čiai liu di ja At gi mi mo is to ri ją“ (At ėnė Si ma naus kai tė, Dei vi das Jok šas, Klai pė dos Si mo no Da cho pro gim na zi jos mo ki niai, mo ky to ja Lo re ta Vai va die nė).
Nugalėtojųsąrašasskelbiamas in ter ne te ad re sais www.sac.smm.lt („Švie ti mo nau jie nos“ – Re dak ci jos pa štas)
ir www.ljtc.lt.
Na cio na li nės mo ki nių ir jau ni mo kraš to ty ros eks pe di ci jos nu ga lė to jai bei jų va do vai bu vo ap do va no ti Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos pa gy ri mo bei pa dė kos raš tais, Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro do va no mis, kny go mis, at mi ni mo me da liais, pa dė ko mis ir rė mė jų pri zais. Taip pat vi si mo ki niai da ly va vo fil mo „Prie jū ros“ per žiū ro je.
Api ben dri nant šios eks pe di ci jos kraš to ty ros dar bus ga li ma teig ti, kad pas ta rai siais me tais mo ki nių ir mo ky to jų dar bai tam pa pro fe sio na les ni, iš sa mes ni, at lik ti pa gal kraš to ty ros dar bų rei ka la vi mus, su kaup ta ver tin ga ir gau si me džia ga, at sklei džian ti pa si ren gi mą ir ge bė ji mą dirb ti.
Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tras nuo šir džiai dė ko ja vi siems da ly viams, rė mė jams, pa gal bi nin kams.
JūratėRADZEVIČIŪTĖ
LJTCmetodininkė
Kon fe ren ci jos
„Žmogausvertybėstarsitossėklos–pasėji,puoselėji,puoselėji visvildamasis,kadjossuvešės,subrandinsvaisių.“
JauseptynerimetaimūsųmokyklojevykdomaiCha rak
te rio ug dy mo pro gra mai,kuriostikslas–kiekvienameiš
mūsųsubrandintigerą,atsakingą,darbštų,nuoširdų,kū
rybišką,pasitikintįsavimi,sąžiningą,kantrų,drąsų,princi
pingąžmogų.Kiekvienąrugsėjįpatikimestebuklu,jogvisus
metuskantriaiirdaug,dažnaineatlygintinaidirbdamidar
žingsnelįpajudėsimetikslolink.Okaipmumssekasi,pasi
tikrinamekasmetmokslometųpabaigojesuorganizuodami
respublikinęCharakterio
ugdymo
programosįgyvendinimo
mokyklojekonferenciją.
Ge gu žę Še pe tos Al mos Adam kie nės pa grin di nė mo kyk la ta po sve tin gais na mais tiems, ku rie ne bi jo pri pa žin ti bei kal bė ti apie tik rų jų ver ty bių svar bą žmo gaus gy ve ni mui ir iš li ki mui. Kon fe ren ci jai te mą „Gamta–visųnamai“ pa suf e ra vo mo kyk los
iš tver min gų jų „Pel ki nu kų“ (gam tos bi čiu lių) bū re lio dar bai ir tvir tas cha rak te ris už si brėž tiems tiks lams pa siek ti. Te mos kre do pa si rink ti Jo ha no Volf gan go Gė tės žo džiai „Gam ta – vie nin te lė kny ga, ku rios kiek vie nas pus la pis pra smin gas“ ža dė jo, kad iš gir si me dvi de šimt pra smin gų pra ne ši mų, iš ku rių 11 pa ren gė mo ki niai. Dau giau sia (net 4 pra ne ši mus) per skai tė Pa ne vė žio „Ąžuo lo“ pa grin di nės mo kyk los moks lei viai. Gra ži drau gys tė su šia mo kyk la ne nu trūks ta jau sep ty ne rius me tus – nuo pat Cha rak te rio ug dy mo pro gra mos įgy ven di ni mo idė jos. Šie met fi zi kos mo ky to ja DonataŠatienė tal ki no mo ki niams ren giant
net 3 pra ne ši mus. Kon fe ren ci jos da ly vius ypač už bū rė Pa ne vė žio „Ąžuo lo“ pa grin di nės mo kyk los šeš to ko To mo Bi le vi čiaus gy vas ir įtai gus žo dis. Mo ki nys, su ne ri męs dėl ser gan čių gra žuo lių kaš to nų li ki mo, pra ne ši me „Iš sau go ki me kaš to nus Lie tu vo je“ pa pa sa ko jo apie sa vo su ma ny mus ir kvie tė vi sus ne lik ti abe jin gus (mo ki niui pa si reng ti pa dė jo eti kos mo ky to ja
DaivaBaubonienė).
Še pe tos Al mos Adam kie nės pa grin di nės mo kyk los pra di nių kla sių mo ky to ja JaninaDaukienė šiais moks lo me tais jau nie
siems gam tos my lė to jams ir puo se lė to jams pa dė jo pa si reng ti trims res pub li ki nėms kon fe ren ci joms: nuo to li nei kon fe ren ci jai vir tu a lio je ap lin ko je „Mo kyk li nė ap lin ko ty ra 2012“ (or ga ni za vo Šiau lių uni ver si te to Edu ko lo gi jos fa kul te tas), „Gam ta ir mes“ (Kė dai nių „Ry to“ vi du ri nė mo kyk la) ir mū sų mo kyk los kon fe ren ci jai „Gam ta – vi sų na mai“. Kad „Pel ki nu kai“, de vin tos kla sės mo ki niai Do mi ny kas Tu nai tis, Mo ni ka Ma žei kai tė ir Ei gin tas Li čys, pui kiai pa žįs ta pel ki nius au ga lus, iš gir do me iš jų reng to pra ne ši mo „Au ga lų įvai ro vė Še pe tos pel kė je“. Ais tė Dau kai tė ir Au gus tė Ska če ly tė kvie tė kon fe ren ci jos da ly vius at sig ręž ti į uo sį, gra žų lie tu viš ką me dį, lie tu vių liau dies dai no se ap dai nuo tą, di džio jo po eto Mai ro nio ei lė se pa gar bin tą (pra ne ši mas „At sig ręž ki me į uo sius“). Au ga lų ži no vams ne nu si lei do sep tin to kės Vik to ri ja Kal ve ly tė, Egi di ja ir Ka ro li na Ma tu ze vi čiū tės, sa vo iš sa mių ty ri mų re zul ta tus apie žvė ris, gy ve nan čius Puož gi rio miš ke, api ben dri nu sios pra ne ši me „Pėd sa kais pas kui Puož gi rio žvė ris“. Sa vo jo kraš to gam to vaiz džio ir upės Šuš vės gro žio iš sau go ji mas rū pi Rad vi liš kio r. Grin kiš kio Jo no Po de rio vi du ri nės mo kyk los de šim to kėms Li gi tai Ka va liaus kai tei ir Ie vai Jau ge ly tei, sa vo pra ne ši mą taip ir pa va di nu sioms „Šuš vė“ (pa reng ti pa dė jo di rek to riaus pa va duo to ja ug dy mui, pra di nių kla sių mo ky to ja RasaPoškienė). Net trys mo ky to jos iš Ku piš kio r.
Ska piš kio pa grin di nės mo kyk los – di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui, che mi jos mo ky to ja AudronėLiudvinavičienė, fi zi kos
mo ky to ja RitaTotorienė, gam tos ir kū no kul tū ros mo ky to ja OksanaMorkvėnienė – kar tu su mo ki niais lan kė įmo nes bei
pri va čius as me nis, nau do jan čius sa vo veik lo je ar ūky je al
Tra di ci nė kon fe ren ci ja mo kyk lo je
ter na ty viuo sius ener gi jos šal ti nius, ir taip pa dė jo sa vo mo ki niams pa reng ti kon fe ren ci jai pra ne ši mą te ma „Al ter na ty vių jų ener gi jos šal ti nių pa vyz džiai ska ti na veik ti“. At li ku sios ty ri mą apie įvai raus am žiaus žmo nių po žiū rį į plas ti ki nių ga mi nių var to ji mą ir ga li mą ža lą 9 kla sės mo ki nės Vik to ri ja Poš kai tė ir Bri gi ta Bim bi rai tė iš Su ba čiaus gim na zi jos tei gė: „Nors žmo nės pa kan ka mai daug ži no apie plas ti kų da ro mą ža lą gam tai ir jų or ga niz mams, ta čiau ne si sten gia rū šiuo ti at lie kų ar rink tis eko lo giš kes nių bū dų, pa vyz džiui, nau do ti daug kar ti nius mai še lius tam, kad pri si dė tų prie gam tos iš sau go ji mo“ (pra ne ši mą „Plas ti kai“ pa reng ti pa dė jo che mi jos mo ky to ja LelijaUosienė).
Pra ne ši mo pa va di ni mu „Ar ver ta val gy ti?“ su in tri ga vo Rad vi liš kio r. Grin kiš kio Jo no Po de rio vi du ri nės mo kyk los 10 kla sės mo ki nės Gre ta Poš ku tė ir Ema Bar kaus kai tė (pa reng ti pa dė jo bio lo gi jos ir che mi jos mo ky to ja BirutėMarkevičienė). Svei kai
gy ven ti kvie tė Ku piš kio tech no lo gi jos ir ver slo mo kyk los lie tu vių kal bos mo ky to ja ModestaBaniulienė (pra ne ši mas „Ver ty bių
sis te mos ir eko lo gi jos są vei ka“), taip pat tos pa čios mo kyk los so cia li nė pe da go gė ir ben druo me nės slau gy to ja JovitaMa čienė (pra ne ši mas „Au gu svei kas“).
Tin ka mai pa rink ti eko lo gi nio ug dy mo me to dai jau pa čius ma žiau siuo sius, dar že li nu kus, ska ti na my lė ti gam tą, rū pin tis ja. Šil tai apie sa vą jį Ro kiš kio dar že lįmo kyk lą „Var pe lis“ kal bė jo prieš mo kyk li nio ug dy mo mo ky to jos KristinaGasiūnienė ir Rimutė Mateikienė, pa trauk liai pri sta ty da mos jų su vai kais
vyk do mą pro jek tą „Mes už ža lią gam tą“. Bir žų r. Pa pi lio pa grin di nės mo kyk los pra di nių kla sių mo ky to ja VitaJanuševi čienė tei gė, kad ge riau sias bū das pa žin ti gam tą – bū ti jo je ir
iš jos mo ky tis (pra ne ši mas „Gam ta moks li nė sto vyk la – bū das pa žin ti gam tą“). Ge ras gam tos pa ži ni mas są ly go ja iš gy ve ni mą jo je. Pa pi lio pa grin di nės mo kyk los bio lo gi jos mo ky to jas, skau tų bū re lio va do vas gy vai ir nuo tai kin gai pa pa sa ko jo apie sun ku mus, bė das ir nuo ty kius ir kaip eks tre ma lio mis są ly go mis at si sklei džia žmo gaus cha rak te ris (pra ne ši mas „Gy ve ni mas ir iš gy ve ni mas gam to je“). Pra di nu kų mo ky to ja NijolėKibienė iš
Ku piš kio „Ku pos“ pra di nės mo kyk los api ben drin da ma vyk dy tą pro jek tą „Kur šių Ne ri ja“ pa kvie tė vi sus kon fe ren ci jos da ly vius į ne aki vaiz di nę ke lio nę po Kur šių Ne ri jos įdo miau sias lan ky ti nas vie tas, o pra di nių kla sių mo ky to ja DianaMarmokienė pa pa sa
ko jo, kaip ma te ma ti kos, ap lin kos pa ži ni mo, dar be lių, ver slu mo pa mo kas ga li ma ves ti ne tra di ci nė je ap lin ko je – pas ūki nin kę (pra ne ši mas „Sve čiuo se pas ūki nin kę“). Apie mo ki nių eko lo gi nio po žiū rio for ma vi mą pra ne ši mus skai tė res pub li ki nia me pro jek te „Eko kar ta“ da ly vau jan čios Ku piš kio r. No riū nų Jo no Čer niaus pa grin di nės mo kyk los so cia li nė pe da go gė DaivaDūdienė (pra
ne ši mas „Eko kar ta“) ir Ku piš kio r. Ru di lių Jo no Lau ži ko pa grin di nės mo kyk los so cia li nė pe da go gė DanutėPetrušauskienė
(pra ne ši mas „Mo ki nių eko lo gi nio po žiū rio for ma vi mas Ru di lių Jo no Lau ži ko pa grin di nė je mo kyk lo je“).
Kon fe ren ci ją api ben dri nu si Ku piš kio r. sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Kul tū ros ir švie ti mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė
Rimutė Balzarevičienė tei gė, kad ji bu vo sėk min ga, nes
re fek si jos ir dar bo ben dra dar biau jan čio se gru pė se (mo ki nių) pa si keis ta kon tak tais, su si tar ta dėl bū si mų pro jek tų vyk dy mo ben dra dar biau jant ke lioms ug dy mo įstai goms, dėl kvie ti mo skai ty ti pra ne ši mų apie svei kos gy ven se nos pro pa ga vi mą mo ki niams ir jų tė vams.
Še pe tos Al mos Adam kie nės pa grin di nės mo kyk los ben druo me nė nuo šir džiai dė kin ga Cha rak te rio ug dy mo pro gra mos
ko or di na to rei, pra di nių kla sių ir ru sų kal bos mo ky to jai Arvydei
Tunaitienei bei vi siems, ku rie ti ki tuo, ką da ro.
VandaVANAGIENĖ
Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 6 (317)
Kon fe ren ci jos
Šur mu liuo jant moks lo me tų pa baig tu vių nuo tai koms į Kre tin gos Jur gio Pa brė žos gim na zi ją rin ko si res pub li ki nės te ori nės prak ti nės kon fe ren ci jos „Mokytojovaidmuougdymoturinio irjokaitosprocese“ sve čiai iš vie nuo li kos ša lies švie ti mo
įstai gų. Kon fe ren ci jos va do vė, mū sų gim na zi jos di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui AstaBurbienė pa brė žė, kad sparčiaikin tantvisuomeneiirjosporeikiamssvarbusuvoktipedagogo vaidmenįbesikeičiančiameugdymoturinioprocese.
Pra ne ši mą „Va dy bi nių kom pe ten ci jų ug dy mas švie ti mo kai tos pro ce se“ kon fe ren ci jo je skai tė Klai pė dos uni ver si te to lek to rė
JulijaMelnikova. Ji pri sta tė ho lis ti nės va dy bi nės kom pe ten ci
jos mo de lį bei em pi ri nio ty ri mo re zul ta tus ir iš sky rė pra de dan čių dirb ti mo ky to jų, pa ty ru sių pe da go gų bei mo kyk los va do vų va dy bi nes kom pe ten ci jas.
Kaip svar bu gim na zi joms ir mo kyk loms tin ka mai pa si rink ti mo ky mo prie mo nes, kad ug dy mo pro ce sas bū tų įdo mus, šiuo lai kiš kas bei ko ky biš kas, kal bė jo AsterijaKliaugienė, „Ex press
Pub lis hing“ lek to rė (pra ne ši mas „Va do vė lis, kaip pa grin di nė mo ky mo prie mo nė, an glų kal bos pa mo ko se. Va do vė lių ver ti ni mo kri te ri jai“). Bu vo pri sta ty ta de monst ra ci nė elek tro ni nio an glų kal bos va do vė lio „Pri me Ti me“ ver si ja. Ji ska ti no ža vė tis šia in te rak ty via mo ky mo prie mo ne, pui kia pa gal bi nin ke mo ki niui ir mo ky to jui, bei ap gai les tau ti, kad to kių va do vė lių šian die ni nia me mo ky mo pro ce se dar nė ra daug. Vadovėliųleidyklosirlėšas taupančiosmokyklosnėrapasirengusiosaprūpintimoki niuspačiomisnaujausiomismokymopriemonėmis.
[...] Po te ori nės kon fe ren ci jos da lies ren gi nio da ly viai ste bė jo lie tu vių kal bos, ma te ma ti kos ir pran cū zų kal bos pa mo kas, ve da mas Kre tin gos Jur gio Pa brė žos gim na zi jos mo ky to jų. Vė liau or ga ni zuo tas dar bas gru pė se, kur pa si da ly ta pa tir ti mi ir įžval go mis, ap tar tos ves tos pa mo kos, švie ti mo pro ble mos ir ak tu a li jos. Dar bo gru pių va do vės – lie tu vių kal bos vy res nio ji mo ky to ja NeringaMikaločienė, an glų kal bos vy res nio ji mo
ky to ja Kazimiera Tamošauskienė, ma te ma ti kos mo ky to ja
me to di nin kė AušraBončkienė – api ben drin da mos iš sa ky tas
nuo mo nes, pa brė žė, kad sėk mė di de le da li mi pri klau so nuo mo ky to jo ly de rys tės, jo as me ni nių sa vy bių ir pro fe sio na lu mo. Bu vo pa si džiaug ta ste bė to mis mo ky to jų prak ti kų pa mo ko mis. Ap ta riant švie ti mo pro ble mas įvar dy tas po zi ty vaus vi suo me nės po žiū rio į mo ky to ją ir jo dar bą, ak ty ves nio tė vų ben dra dar bia vi mo su švie ti mo įstai ga sty gius.
Ant ro je te ori nėsprak ti nės kon fe ren ci jos da ly je kal bė ta apie iš šū kius, ky lan čius šiuo lai ki niam mo ky to jui. Sėk min gas pe da go gų dar bas jau ne įsi vaiz duo ja mas be ge ro sios pa tir ties sklai dos. Mo ky to jų ben druo me nė je ska ti na mas mo ky ma sis vie niems iš ki tų, tad kon fe ren ci jo je da ly va vę Pa sva lio Pet ro Vi lei šio gim na zi jos me to di nės ta ry bos na riai bu vo pa kvies ti pri sta ty ti efek ty vios pa mo kos sėk mės is to ri jas. Ma te ma ti kos mo ky to ja me to di nin kė RitaMinkevičienė ir mu zi kos mo ky to
ja me to di nin kė DaliaBaniulienė pa pa sa ko jo apie in teg ruo tą
pa mo ką 9 kla sė je „Ma te ma ti ka mu zi ko je“, ro dė fil muo tą pa mo kos me džia gą.
Įdo mia pa tir ti mi pa si da li jo Pa sva lio Pet ro Vi lei šio gim na zi jos an glų kal bos vy res nio sios mo ky to jos LoretaSalinienė ir In ga Kučnerienė. Jos pri sta tė pro jek tą „Spe cia lių jų po rei kių vai kų
so cia li nių ir už sie nio kal bos įgū džių to bu li ni mas“, ku ria me da ly va vo re gė ji mo ne ga lią tu rin ti mo ki nė. Pe da go gės pa sa ko jo, su ko kiais rim tais iš šū kiais kas die nia me dar be te ko su si dur ti mo kant sun kią ne ga lią tu rin čią mer gai tę: trū ko psi cho lo gi nių ir spe cia lių ži nių, kaip dirb ti su to kiu mo ki niu, ne bu vo ir mo ky mo(si) prie mo nių. Ta čiau pa čios mer gai tės už si spy ri mas, no ras mo ky tis ir pa žin ti pa sau lį ve dė į prie kį vi są gim na zi jos ben druo me nę. Pro jek tas su tei kė pro gą mer gai tei nu vyk ti į Nor ve gi ją, su si pa žin ti su tos ša lies ne re gių gy ve ni mo ir mo ky mo si są ly go mis, pa čiai pa ban dy ti sa va ran kiš kai gy ven ti nau jo je ap lin ko je, to bu lin ti kal bi nius, so cia li nius ge bė ji mus bei įgū džius. Lek to rės tei gė, kad ši de šim ties die nų vieš na gė Nor ve gi jo je
leido įsitikinti, koks smarkus atotrūkis egzistuoja tarp išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių ir mūsų šalies kalbant apie neįgalių žmonių integravimą į visuomenę.
Re gis, „mū sų ša ly je be dar biais, aso cia liais as me ni mis ar sė din čiai siais ka lė ji muo se rū pi na ma si la biau ne gu ne įga liaisiais, ku rie ne no ri bū ti naš ta vals ty bei ir pa tys ka bi na si į gy ve ni mą steng da mie si mo ky tis, įgy ti pro fe si ją, su si ras ti dar bą. Apie prie mo nes, pa leng vi nan čias ne re gių gy ve ni mą, su dė tin ga ir kal bė ti“, – tei gė mo ky to jos. Įtai gų pa sa ko ji mą pa pil dė ir fil muo tos ke lio nės me džia gos iš trau kos. Api ben drin da mos vyk dy tą veik lą pe da go gės ak cen ta vo, kad or ga ni zuo ti mi nė tą pro jek tą pa ska ti no bū tent pa čios ug dy ti nės no ras ras ti sa vo vie tą gy ve ni me, keis tis, neuž si sklęs ti sa vy je. „Pa ti kė ki te, tai nė ra leng va, bet pas kui bū na la bai ge ra“, – kon fe ren ci jos da ly viams sa kė Pa sva lio Pet ro Vi lei šio gim na zi jos mo ky to jos.
Tos pa čios gim na zi jos lie tu vių kal bos mo ky to ja eks per tė
Regina Grubinskienė ir lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di
nin kė VitalijaIndrišionienė skai tė pra ne ši mą „Pro jek ti niai ir
kū ry bi niai dar bai lie tu vių kal bos ug dy mo pro ce se“. Mo ky to jos iš sky rė svar biau sias lie tu vių kal bos pro jek ti nių dar bų kryp tis: tau to sa ki nę, ti ria mą ją kal bi nę, kū ry bi nę ir kri ti nę. Mo ki niai, pa si rin kę tau to sa ki nę veik los kryp tį, ska ti na mi ne tik rink ti liau dies kū ry bą, bet ir tar miš kai už ra šy ti įdo mių kraš to žmo nių gy ve ni mo is to ri jas. Pa si rin ku sie siems kū ry bi nę kryp tį siū lo ma ta py ti pa veiks lus, lip dy ti ba rel je fus, kur ti vit ra žus, o val dan tie siems žo dį – pa gal pa si rink tą pa ti ku sį dai lės kū ri nį pa ra šy ti esė. Pa sva lio Pet ro Vi lei šio gim na zi jos li tu a nis tai džiau gė si, kad pa ska tin ti pe da go gų mo ki niai jau daug me tų lei džia laik raš tį, o jau nie ji li te ra tai – sa vo kū ry bos al ma na chus.
Pra ne ši mą „Mo ky mo si ap lin kos mo der ni za vi mas fi zi kos pa mo ko se“ skai tė mū sų gim na zi jos fi zi kos mo ky to jas me to di nin kas PranasStukanas. Pe da go gas pa ste bė jo, kad daž na
šiuo lai ki nė švie ti mo įstai ga ap rū pi ni mą mo der nio mis mo ky mo prie mo nė mis ir pa žan gio mis tech no lo gi jo mis įvardija kaip vie ną iš pri ori te ti nių tiks lų. „Bet ar tai da ro ma? Ir ko kiais bū dais?“ – klau sė mo ky to jas. [...] Jis pa brė žė, kad čia susiduriamairsu problemomis: nau do da mie si nau jo mis prie mo nė mis ga li dirb ti
tik ne di de lė gru pe lė mo ki nių, o su dė tin gas tech no lo gi jų įval dy mas rei ka lau ja iš mo ky to jo pa pil do mų lai ko są nau dų, no ro bei ge bė ji mų tas nau jo ves įsi sa vin ti.
„Pa si telk da mi sėk min gą sa vo ir ša lies ko le gų pa tir tį mes ku ria me mo kyk lų part ne rys tę, ska ti nan čią ir stip ri nan čią mo kyk lų vys ty mo si rai dą bei po ky čius, tei gia mai at si lie pian čius ug dy mo(si) pro ce se“, – api ben drin da ma kon fe ren ci ją sa kė jos va do vė A. Bur bie nė.
Į šeš tą kar tą ren gia mą kon fe ren ci ją da ly viai at vy ko iš Klai pė dos uni ver si te to, Pa sva lio Pet ro Vi lei šio, Ši la lės Si mo no Gau dė šiaus, Tel šių „Džiu go“ gim na zi jų, Pa lan gos Vla do Jur gu čio ir Pa sva lio Va la kė lių pa grin di nių mo kyk lų, Kre tin gos r. Vyd man tų ir Kre tin gos Ma ri jo no Dau jo to vi du ri nių mo kyk lų bei VšĮ Kre tin gos Pran ciš ko nų, Dar bė nų ir Jur gio Pa brė žos gim na zi jų. Iš vi so su lauk ta 68 da ly vių.
EglėLITVINIENĖ
KretingosJurgioPabrėžosg-joslietuviųkalbosvyresniojimokytoja
Mo ky to jas šiuo lai ki nė je mo kyk lo je
Vi sas straips nis – gim na zi jos in ter ne to
„Kiekvienasvaikasturiteisęmokytismokykloje,pasižyminčioje kokybėskūrimokultūra,pagrįstavidiniųirišoriniųvertinimo procesųsąveika.“(SY NE VA de kla ra ci ja)
Jau ke lin tus me tus švie ti mo veik la Prie nų ra jo no sa vi val dy bė je or ga ni zuo ja ma at si žvel giant į tęs ti nį tiks lą – siek ti po zi ty vios ko ky bės kul tū ros kai tos tai kant švie ti mo pa slau gų ko ky bės Prie nų ra jo no sa vi val dy bė je ge ri ni mo mo de lį. Ko ky bės už tik ri ni mo mo de ly je ypač reikš min gas yra veik los re zul ta tų ver ti ni mas ir veik los to bu li ni mas re mian tis gau to mis iš va do mis. Ne se niai Prie nuo se vy ku sia me pa si ta ri me ir bu vo gvil de na mos šios te mos, su vi sų mo kyk lų ko man do mis su si ti ko Na cio na li nės mo kyk lų ver ti ni mo agen tū ros dar buo to jos Laima Gudaitė ir SnieguolėVaičekauskienė. Bu vo ap tar ta, ko kias
iš va das apie ben drą mū sų ra jo no ir at ski rų mo kyk lų si tu a ci ją ga li ma da ry ti pa gal agen tū ros tu ri mas iš orės ver ti ni mo ir veik los įsi ver ti ni mo ata skai tas, ko kios prog no zės dėl iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gų, me no mo kyk lų veik los (įsi)ver ti ni mo. Sa vo pa tir ti mi da li jo si ir Bal bie riš kio, Iš lau žo, Skriau džių, Ši la vo to pa grin di nės mo kyk los. Švie ti mo sky riaus ve dė jas Rimvydas Zailskas, pri sta ty da mas ra jo no švie ti mo dar buo to jų nu veik tus
sva rius dar bus mo kyk lų veik los įsi ver ti ni mo ir ver ti ni mo sri ty se, taip pat vy lė si, kad šis pa si ta ri mas bus ir pa gal ba iš orės ver ti ni mo lau kian čioms mo kyk loms, ir ap si kei ti mas idė jo mis, kaip to bu lin ti tei kia mas pa slau gas nau do jan tis veik los įsi ver ti ni mo ir iš orės ver ti ni mo duo me ni mis.
Na cio na li nės mo kyk lų ver ti ni mo agen tū ros Mo kyk lų veik los ko ky bės įsi ver ti ni mo sky riaus ve dė ja L. Gu dai tė, ap tar da ma mo kyk los veik los įsi ver ti ni mą, kaip ke lią į pa žan gą, pa ste bė jo, kad svar biau sias vals ty bės pa žan gos veiks nys – at vi ras, kū ry bin gas bei at sa kin gas žmo gus. Todėl švietimo įstai goseprivalusukurtikūrybingumuipalankiąaplinką,kad mokymogalimybiųneribotųmenkimaterialiniaiištekliai. Didžiausias iššūkis tebėra informacijos apie pasiektus rezultatus(veiklosvykdymą)naudojimasvaldymosprendi mamspriimti,t.y.valdymasirpriimamisprendimaituribūti grindžiamiįrodymais. To kius įro dy mus ren ka, ki taip sa kant,
sa vo veik los įsi ver ti ni mą Prie nų ra jo no mo kyk los vyk do jau nuo 2000 m. Bai gian tis moks lo me tams duo me nys (ar ba įro dy mai) api ben dri na mi ir pa ren gia mos iš va dos. Re mian tis jo mis pri ima mi mo kyk lų ben druo me nių spren di mai bei pla nuo ja ma to les nė veik la. Api ben drin da ma Na cio na li nės mo kyk lų ver ti ni mo agen tū ros tu ri mą in for ma ci ją apie Prie nų ra jo no mo kyk lų įsi ver ti ni mo duo me nis vieš nia tei gia mai įver ti no tai, jog net 47 proc. mū sų mo kyk lų pa si rink tų to bu lin ti veik lų yra orien tuo tos į mo ki nius, jų pa žan gą ir pa sie ki mus.
Ta čiau ko ky bės ver ti ni mas bū tų ne vi sas, jei ša lia vi di nio veik los ver ti ni mo ne bū tų ir iš ori nio, at lie ka mo ne pri klau so mų iš orės ver tin to jų. Nuo 2007 m. iš orės ver tin to jų yra įver tin tos ke tu rios mū sų ra jo no mo kyk los. Na cio na li nės mo kyk lų ver ti ni mo agen tū ros Mo kyk lų veik los ko ky bės iš ori nio ver ti ni mo sky riaus
Po žiū ris iš ša lies: mo kyk lų veik los ko ky bės įsi ver ti ni mas
ir iš ori nis ver ti ni mas sėk min gam mo ki nių mo ky mui si
ve dė jos S. Vai če kaus kie nės skai ty to pra ne ši mo duo me ni mis, 2007–2011 m. tarp de šim ties stip riau sių mū sų ra jo no mo kyk lų veik los sri čių bu vo įsi ver ti ni mo pro ce sas, val dy mo de mok ra tiš ku mas, mo kyk los, kaip or ga ni za ci jos, pa žan gos sie kis, psi cho lo gi nė ir so cia li nė pa gal ba, mo kyk los įvaiz dis ir vie šie ji ry šiai, mo ky mo ir gy ve ni mo ry šys, mo ky to jo ir mo ki nio dia lo gas, pa gei dau ja mo el ge sio ska ti ni mas, pla nų ko ky bė ir der mė bei ne for ma lu sis švie ti mas. Val dy mo de mok ra tiš ku mas, kaip stip ry bė, fik suo tas net tri jo se Prie nų ra jo no mo kyk lo se.
Ko ky bė ge riau siai at si sklei džia pa mo ko se. Iš ori nio ver ti ni mo duo me ni mis, Prie nų ra jo no mo kyk lų at ski rų pa mo kos kom po nen tų įver ti ni mai aukš tes ni nei ša lies mo kyk lų vi dur kis – aki vaiz du, kad Švie ti mo sky rius ir mo kyk lų va do vai yra pa si rin kę tei sin gą veik los kryp tį, ska ti nan čią tei gia mus mo kyk lo se vyks tan čių pro ce sų po ky čius. Ly gi nant su vi sos Lie tu vos mo kyk lo mis, net 3 proc. dau giau mū sų mo ki nių „įdo mu ir pa tin ka mo ky tis“. Kad „dau ge lio mo ky to jų pa mo kos yra įdo mios“, pa tvir ti no net 88 proc. Prie nų ra jo no mo ki nių (Lie tu vos – 81 proc.). Mo ki niui mo kan tis svar būs aiš kiai iš reikš ti mo ky to jų lū kes čiai. Dau giau nei 4 proc. mū sų mo ki niai len kia ša lies vi dur kį pa tvir tin da mi, jog „mo ky to jai ti ki, kad kiek vie nas iš mū sų ga li pa da ry ti pa žan gą be si mo ky da mas jo da ly ko“. Mū sų mo ky to jai sten gia si pa ste bė ti kiek vie ną mo ki nį: net 30 proc. dau giau nei ša lies vi dur kis prie niš kių mo ki nių su tin ka, kad „pa mo ko se mo ky to jai daž nai ski ria skir tin gas už duo tis ge rai be si mo kan tiems ir sil pnes niems mo ki niams“, 12 proc. dau giau nei Lie tu vo je mū sų mo ki nių ne su tin ka, kad „na mų dar bų už duo da ma tiek daug, jog la bai pa vargs tu ir vos spė ju at lik ti“, 86 proc. mū sų mo ki nių aiš ku, „už ką mo ky to jai ra šo blo gą pa žy mį“ (kai ša lies mo kyk lų – 81 proc.). Mū sų ra jo no mo kyk lo se aukš čiau sio ly gio mo ky mas ir mo ky ma sis vyks ta pra di nė se kla sė se, o že miau sio – 9–10 kla sė se, tai daug maž ati tin ka ša lies ten den ci jas.
2007–2011 m. ra jo ne vy ku sių iš ori nių mo kyk lų veik los ver ti ni mų ata skai to se kaip to bu lin ti ni veik los ro dik liai bu vo įvar dy ti mo ky mo nuo sta tos ir bū dai, iš mo ki mo ste bė ji mas, mo ky mo si veik los di fe ren ci ja vi mas bei ver ti ni mas kaip ug dy mas. Net tri jo se mo kyk lo se kaip to bu lin ti nas as pek tas įvar dy tas mo ky mo si veik los di fe ren ci ja vi mas, iš mo ki mo ste bė ji mas bei mo ky mo nuo sta tos ir bū dai. Pa si ta ri me sa vo pa tir tį pri sta tę Bal bie riš kio, Iš lau žo, Skriau džių, Ši la vo to pa grin di nių mo kyk lų va do vai bū tent ir dis ku ta vo apie tai, ko kį mo de lį pa si rink ti to bu li nant mi nė tus veik los ro dik lius, ko kie me to dai pa si tei si na, į ką at kreip ti dė me sį, kur ieš ko ti pa gal bos.
Iš orės ver tin to jų kon sta tuo ti skir tin gų pa mo kos kom po nen tų įver ti ni mai Prie nų ra jo no mo kyk lo se ski ria si: vie ni esa me stip rūs vie nuo se, ki ti – ki tuo se da ly kuo se. Vi lia mės, kad nau ja sis Prie nų ra jo no sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo sky riaus lai mė tas pro jek tas „Lyderiųlaikas2“ mo kyk lų ko man das pa
ska tins ak ty viau da ly tis sa vo pa tir ti mi spren džiant įvai rias su ko ky biš ku mo ki nių ug dy mu su si ju sias pro ble mas.
DaliaVISOCKIENĖ
Išlaužopagr.m-klosdirektorėspavaduotojaugdymui
Liepą susitikime socialiniame tinkle „Facebook“.
Kitas „Švietimo naujienų“ numeris –
rugpjūčio 28 d.
Rašykite ant „sienos“,
komentuokite, dalykitės...
Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 6 (317)
Gegužę Švietimoirmoksloministerijoje(ŠMM)dalykų
mokytojųasociacijųatstovai,laimėjęŠvietimobendruome
niųasociacijųrėmimoprojektųkonkursą,pasirašėbendra
darbiavimosutartissuUgdymoplėtotėscentru.
„Šis ben dra dar bia vi mas – tai ge ras da ly ki nės part ne rys tės pa vyz dys ir stip rus ko ky bi nis po stū mis vi sai švie ti mo sis te mai“, – sa kė vi ce mi nist ras VaidasBacys.
Kon kur są lai mė ju sios aso cia ci jos sa vo pro gra mo se yra nu ma čiu sios or ga ni zuo ti se mi na rusla bo ra to ri jas, kon fe ren ci jas, dis ku si jas, ap skri tuo sius sta lus, kur bus ap ta ria mi ug dy mo tu ri nio in di vi du a li za vi mo, mo ki nių pa sie ki mų ver ti ni mo klau si mai. Nu ma ty ta pa reng ti me to di nę me džia gą bei mo ky mo prie mo nes, pa de dan čias mo ky to jui dirb ti kū ry biš kiau. Dau ge lis aso cia ci jų pla nuo ja pa to bu lin ti sa vo in ter ne to sve tai nes, iš plės ti ga li my bes da ly tis ge rą ja pa tir ti mi vir tu a lio je erd vė je.
Kon kur se da ly va vo ben dro jo ug dy mo mo ky to jų, ne for ma lio jo švie ti mo ir pa gal bos spe cia lis tų, ug dy mo įstai gų va do vų aso cia ci jos bei aso ci juo tos ben druo me nės.
Su tar tis pa si ra šė: Šokiomokytojų,Lietuvosmatematikos mokytojų, Lietuvos chemijos mokytojų, Lietuvos anglų kalbos mokytojų, Lietuvos muzikos mokytojų, Lietuvos Respublikos specialiųjų pedagogų, Lietuvos socialinių pedagogų,Lietuvosmokyklųvadovų,LietuvosRespub likos istorijos mokytojų, Lietuvos biologijos mokytojų, Lietuvosprancūzųkalbosmokytojųirdėstytojų,Lietuvos ikimokykliniougdymoįstaigųvadovų,Lietuvosgeografijos mokytojų, Klasikų (Societas Classica), Lietuvos Suzuki asociacijųatstovai.
Jau tre čius me tus Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja kar tu su Ug dy mo plė to tės cen tru or ga ni zuo ja aso cia ci jų rė mi mo pro jek tų kon kur są. Per šiuos me tus ja me da ly va vo 26 aso cia ci jos, o šiais me tais pir mą kar tą da ly vau ja net 7: Lie tu vos Res pub li kos spe cia lių jų pe da go gų, Lie tu vos so cia li nių pe da go gų, Lie tu vos mo kyk lų va do vų, Lie tu vos Res pub li kos is to ri jos mo ky to jų, Lie tu vos iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gų va do vų, Kla si kų (So cie tas Clas si ca) bei Lie tu vos Su zu ki aso cia ci jos.
Pa žy mė ti na, kad pro jek tuo se nu ma ty tos veik los ati tin ka tiks li nių gru pių lū kes čius ir švie ti mo po li ti kos pri ori te tus, jos bus įgy ven di na mos pa si tel kiant tar pins ti tu ci nį ben dra dar bia vi mą.
ŠMMKomunikacijosskyriausinf.
Skleis ti kū ry biš ku mo pa tir tį mo ky to jams
pa dės da ly kų mo ky to jų aso cia ci jos
Išsutarčiųpasirašymo...
Dalijamės patirtimi
„Džiau giuo si, kad gim na zi jo je dir ba to kie ak ty vūs ir iš ra din gi mo ky to jai, kad jo je mo ko si ir sa ve vi sa pu siš kai iš reiš kia tu rin tys tiks lą mo ki niai. Ži nau, kad tai ne pas ku ti nis ino va ty vus I*EARN klu bo veiks mas. Džiau giuo si jo veik la ir vi so ke rio pai
re miu nau jas idė jas bei ino va ci jas.“ (gim na zi jos di rek to rė Ie va
Mažulienė)
Tarp tau ti nis švie ti mo ir iš tek lių tin klas (I*EARN – In ter na tio nal Edu ca tion and Re sour ce Net work) – pasaulyjedidžiau siavisuomeninėšvietimoorganizacija, ku rios pa grin di nis
tiks las – rem ti pro jek tus, lei džian čius jau ni mui nau do jan tis te le ko mu ni ka ci jos prie mo nė mis su tar ti nai dirb ti skir tin go se ša ly se. Žiež ma rių gim na zi jos I*EARN klu bo na riai jau dau ge lį me tų yra šios or ga ni za ci jos da lis ir tu ri pa kan ka mai pa tir ties ne tik da ly vau da mi įvai riuo se na cio na li niuo se bei tarp tau ti niuo se pro jek tuo se, bet yra su kau pę įgū džių ir or ga ni zuo da mi tarp tau ti nius pro jek tus. Tad kar tu su sa vo se nais bi čiu liais iš Tur ki jos nu ta rė me pra ėju sį ko vą or ga ni zuo ti mo ki nių mai nų pro gra mą. Pro jek to da ly viai – 9 sve čiai iš Tur ki jos bei 26 gim na zi jos 7–11 kla sių mo ki niai – at sa kin gai, reik liai ruo šė si ir su di de liu en tu ziaz mu vi są sa vai tę da ly va vo ben dra dar bia vi mo pro jek te.
Mo ki nių mai nų pro gra ma (angl. Stu dent Ex chan ge Pro gram) bu vo skir ta ska tin ti tarp tau ti nį ben dra dar bia vi mą, vys ty ti drau giš kus jau ni mo san ty kius ug dant as me ni nes ir so cia li nes ver ty bi nes nuo sta tas, plė to jant ben drą sias kom pe ten ci jas, bū ti nas vi sa ver čia me gy ve ni me. Pro gra mos re a li za ci jai pa si rink tos dvi te mos: tur kų kal bos pa mo kos, ku rių vyk dy mą ko or di na vo Tur ki jos Si no po mies to mo kyk los mo ky to jai, bei me ni nė veik la, ku rią ko or di na vo Žiež ma rių gim na zi jos mo ky to jai. Be to, vie nas iš svar biau sių mo ki nių mai nų pro gra mos tiks lų – to bu lin ti ir gi lin ti an glų kal bos ži nias. Tai gi per vi są pro jek tą da ly viai ben dra vo an glų kal ba taip įveik da mi kal bi nius bar je rus.
Per tur kų kal bos pa mo kas kiek vie ną ry tą į mo ky mo si ka bi ne tą su si rin kę I*EARN klu bo na riai no riai mo kė si tur kų kal bos prad me nų, kar tu su sa vo nau jai siais bi čiu liais tur kais skai tė dia lo gus, šne ku čia vo si per ar ba tos per trau kė les. Per pa mo kas ne ma žai su ži no ta apie Tur ki ją, jos re li gi ją, tra di ci jas, o kad pa mo kė lės ne pra ilg tų, pa grin di nis šio pro jek to ini cia to rius
OktajusKuru (Ok tay Ku ru) jau ni mą nuo lat pra links min da vo
sa vo kraš to anek do tais. Me no pro jek to „Var dų sie na“, ku rio ini cia to rės ir ko or di na to rės – šio straips nio au to rė bei tech no lo gi jų mo ky to ja me to di nin kė RitaDze dulionienė, tiks las –
I*EARN klu bo veik la:
mo ki nių mai nų pro gra ma Žiež ma rių gim na zi jo je
ska tin ti ben drą kū ry bi nę me ni nę raiš ką per tei kiant skir tin gų kul tū rų var dų reikš mes bei jų kil mę. Pro jek to įgy ven di ni mui bu vo nu tar ta su kur ti ben drą, di de lį pa no, ku ria me bū tų kiek vie no da ly vio kū ry bi nis dar be lis su jo var do gra fi ne iš raiš ka. Po il gų dis ku si jų ir ieš ko ji mų pa nau do jant bet ku rią vie ną kiek vie no da ly vio var do rai dę bu vo su gal vo ta pra smin ga fra zė. Mo ki niai ir mo ky to jai ta pė var dus, dė lio jo kom po zi ci jas, ieš ko jo me ni nių prie mo nių sa vo var do per tei ki mui ant po pie riaus... Taip per ke lias die nas pa nau do jant ko lia žo tech ni ką gi mė di de lį plo tą už iman ti „Var dų sie na“ su fra ze „Pro vi ded I can dre am about it, let’s do it! I*EARN“. Pas ku ti nę pro jek to die ną vy ko iš kil min ga „Var dų sie nos“ ati da ry mo ce re mo ni ja. Tai lie tu vių ir tur kų me ni nės veik los pa li ki mas Žiež ma rių gim na zi jai. Min tis, kad šis pro jek tas taps na cio na li niu (at ei ty je gal ir tarp tau ti niu), jau sklan do tarp klu bo na rių, tad yra di de lis no ras jį tęs ti įtrau kiant į pro jek tą ir ki tus da ly vius: „Var dų sie na“ „per si kels“ į elek tro ni nę erd vę, kur at si vers pla tes nės ga li my bės kur ti.
Be pa si rink tų veik lų, du va ka rus vy ko kul tū rų mai naiva ka ro nės. Pir mą va ka rą Lie tu vos moks lei viai pri sta tė tra di ci nius sa vo ša lies pa tie ka lus, kul tū rą, šo kius. Tur kai no riai ra ga vo lie tu viš kos gi ros, su los, sū rio, duo nos, gar džia vo si ki tais ska nu my nais. Mer gi noms šo kant ke pu ri nę pa de monst ruo ti lie tu vių tau ti niai kos tiu mai, su dai nuo ta su tar ti nė ir taip pri sta ty tas uni ka lus na cio na li nis pa vel das. Be ša lies tra di ci jų, bu vo pri sta ty ta Žiež ma rių gim na zi ja bei ak ty vi ir kū ry biš ka I*EARN klu bo veik la da ly vau jant te le ko mu ni ka ci niuo se tarp tau ti niuo se pro jek tuo se. Ant rą jį va ka rą pri sista tė mū sų sve čiai. Jie pa vaiz da vo tra di ci nes tur kų ves tu vių apei gas, de monst ra vo tau ti nius sa vo ša lies rū bus bei šo kius, kur lie tu viams te ko pa mik lin ti ko jas ir įsi jaus ti į kiek ki to kį šo kio rit mą. Ska navome Tur ki jos kraš to val gių: vi siems pa li ko įspū dį jų tra di ci niai kol dū nai su ašt riu rie šu tų pa da žu.
Nors sve čiai Lie tu vo je pra lei do tik sa vai tę, bu vo su da ry ta ga li my bė pa ma ty ti Lie tu vą. Kar tu su Žiež ma rių gim na zi jos mo ki niais pro jek to da ly viai pa bu vo jo Pa lan gos bo ta ni kos par ke, ap lan kė Gin ta ro mu zie jų, ko pė į Bi ru tės kal ną, ap si lan kė Kry žių kal ne. Šis pa li ko di džiu lį įspū dį ne tik nau jie siems bi čiu liams, bet ir pa tiems lie tu viams. Be ne vie ną iš didžiausių įspū džių sve čiams pa li ko di din go ji Tra kų pi lis.
Api ben dri nant pro jek to da ly vių veik lą ga li ma da ry ti to kias iš va das: da ly vau jant mai nų pro gra mo je, vyks tant kul tū rų mai nams su tei kia ma ga li my bė gi liau pa žin ti sa vo ir ki tų tau tų kul tū ri nius ypa tu mus, ne tik įsi gi lin ti į ša lių is to ri ją, kul tū rą, pa pro čius, gy ve ni mo ak tu a li jas, bet ir su si pa žin ti su tau tų bū do bruo žais, men ta li te tu, skir tin gu po žiū riu. Ben dra vi mas, ben dra dar bia vi mas, ben dri kū ry bi niai pro jek tai ple čia to le ran ci jos ri bas, pri me na, kad pa sau lis yra la bai įdo mus ir spal vingas, ža di nantis no rą pa žin ti jį vis ge riau ir ge riau.
Pro jek tas bai gė si, li ko pri si mi ni mai ir įspū džiai, pra dė ti nau ji dar bai ir su ma ny mai. Lau kia me prie mū sų pro jek to „Var dų sie na“ pri si jun giant nau jų da ly vių: su si pa žin ki me su sa vo var do kil me ir reikš me, nau do ki me nau jau sias tech no lo gi jas iš raiš kai, su jun ki me vi sa tai elek tro ni nė je erd vė je ir su kur ki me „Lietuvos vardų sieną“... Re gist ra ci ja el. pa štu iearn@ziezmariai.lm.lt.
NatalijaKOCIENĖ
I*EARNklubovadovė,Žiežmariųg-jos informaciniųtechnologijųmokytojametodininkė
Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 6 (317)
Dalijamės patirtimi
Pa gal lai mė tą Co me nius Mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mos fi nan sa vi mą šių me tų ba lan dį te ko lan ky tis Šve di jo je, Mal mės mies te. Vi zi to tiks las – kva li fi ka ci jos to bu li ni mas ste bint, kaip mo ko mi ser gan tys vai kai Šve di jos li go ni nių mo kyk lo se. Ma ne glo bo jo ir ge rą ja pa tir ti mi da li jo si AgnetaGrundic (Ag
ne ta Grun ditz), Sjuk hus sko lan mo ky to ja.
Kau no ra jo ne yra dvi vai kų sa na to ri nės mo kyk los – Ku lau tu vos ir Ka čer gi nės „Ži bu tė“. De vy ne rius me tus mo kau ser gan čius vai kus ir va do vau ju Ka čer gi nės vai kų sa na to ri jos „Ži bu tė“ mo kyk lai, ku rio je ug do mi 1–12 kla sių mo ki niai. Ste biu su ser gan čiais vai kais dir ban čių įvai rių da ly kų mo ky to jų pa mo kas ir kon sul tuo ju juos, kaip tą dar bą at lik ti efek ty viau. To dėl vi zi tas Šve di jo je bu vo pui ki ga li my bė pra plės ti ži nias ir pa tir tį, kaip dirb ti su ser gan čiais vai kais ir juos mo kan čiais mo ky to jais – Šve di ja tu ri ge ro sios pa tir ties šiais klau si mais: įkū rė Šve di jos li go ni nių mo kyk lų mo ky to jų aso cia ci ją ir yra ak ty vi Eu ro pos mo ky to jų, dir ban čių su ser gan čiais vai kais, aso cia ci jos (HO PE) na rė. Šve di jos li go ni nių mo kyk lų mo ky to jams ska ti nant bei re miant
2011 m. ir Lietuvoje buvo įsteigta Lietuvos stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų mokyklų mokytojų asociacija. Ti ki mės, kad ji tu rės ga li my bę ak ty viai da ly vau
ti įsta ty mų lei dy bos lo bis ti nė je veik lo je, pri imant pa lan kius įsta ty mus ser gan čių vai kų efek ty vaus gy dy mo si ir mo ky mo si su de ri ni mo klau si mais.
Mal mė – Šve di jos uos ta mies tis, dy džiu pri lygs tan tis Klai pė dai. Į akis krin ta gy ven to jų dau gia tau tiš ku mas. Lie tu vo je šiuo me tu iš ky la tik pa vie niai at ve jai, kaip in teg ruo ti į vi suo me nę ki tų tau ty bių, ra sių ar ki to ti kė ji mo mo ki nius. Svei kin ti ni Ly gių ga li my bių plėt ros cen tro bei Švie ti mo ko ky bės aso cia ci jos (re miant Eu ro pos Są jun gai) or ga ni zuo ti mo ky mai „Ma no mo ki nys – už sie nie tis“. Juo se mo ky to jams su tei kia ma ži nių apie dis kri mi na ci jos pre ven ci ją ir ug dy mo ap lin kos pri tai ky mą kul tū ri nės įvai ro vės kon teks tui. Švedijojetaijaupuikiaire alizuota–mokiniuivienąkartąpersavaitęyraprivaloma jogimtosioskalbospamoka. Tu rė jau ga li my bę ru sų kal ba
pa ben drau ti su iš Ar chan gels ko at vy ku sia mo ki ne. Pa sak A. Grun dic,Švedijoje56proc.mokyklinioamžiausvaikų yramusulmonai.
Per vi zi tą tu rė jau ga li my bę pa ly gin ti dvie jų ša lių dar bo su ser gan čiais vai kais spe ci fi ką. Vienijatai,kadvisamepasaulyje vaikaisergairvisamepasaulyjeyražmonių,kuriemstai rūpi. Tiek Šve di jo je, tiek Lie tu vo je mo ki nys dėl li gos ga li bū ti
at leis tas nuo eg za mi nų. Mo ky mas in di vi du a li zuo tas at si žvel giant į vai ko svei ka tos būk lę ir pa jė gu mą. Li go ni nė je mo ki nys ga li bū ti mo ko mas nuo pat pir mos die nos, jei tai re ko men duo ja
Šve di jos li go ni nių mo kyk lų mo ky to jų dar bo pa tir tis:
pa na šu mai ir skir tu mai
gy dy to jai. Pa mo kos truk mė – 40 mi nu čių. Visdėltopastebėjau daugiauskirtumų:vi so se mo kyk lo se mo ki niai gau na ne mo
ka mą mai ti ni mą; vie nas mo ky to jas iki 8 (ar ba 6) kla sės mo ko vi sų da ly kų – spren di mą šiuo klau si mu pri ima sa vi val dy bė; mo ko mi net tie mo ki niai, ku rie į li go ni nę at vyks ta vie nai die nai (pa vyz džiui, Sa ra, 3 kla sės mo ki nė, kas dvi sa vai tes at vyks ta į li go ni nę krau jo per py li mui); taip ga ran tuo ja mas mo ky mo ne per trau kia mu mas ir tęs ti nu mas; yra pas li go ni nės mokyklos mo ky to ją at ei nan čių mo ki nių, nes na mų mo ky mas ski ria mas iki 15 me tų. To dėl vy res niems iš ei tis – li go ni nės mo kyk la; re a bi li ta ci ja vyks ta pa čio je li go ni nė je, su da ro mos są ly gos ir su ku ria mos ap lin kos už si im ti įvai ria dar bi ne veik la, li go niai mo ko mi ap si tar nau ti kaip na muo se (pa vyz džiui, tam spe cia liai skir ta vir tu vė); di de lis dė me sys ski ria mas vai kų skai ty mui ska tin ti, to dėl bib lio te ki nin kas li go ni nė je – la bai svar bus as muo. Kar tą per sa vai tę jis su kvie čia vi suo se sky riuo se dir ban čius mo ky to jus ir pri sta to nau jau sius, įdo miau sius lei di nius vai kams, pa aug liams ir jau ni mui; įstai gos (tiek gy dy mo, tiek mo ky mo) gau siai ap rū pin tos in for ma ci nė mis tech no lo gi jo mis, nau jau sia tech ni ka, tai itin pa leng vi na dar bą su ser gan čiaisiais.
Gal ne vis ką pa vy ko pa ma ty ti per vie ną sa vai tę, bet tai, kas svar biau sia, tik rai pa ma čiau ir iš si ve žiau nuo šir dų ko le gų šve dų dė me sį, rū pi ni mą si bei šyp se nas. Ir di džiu lį no rą pa da ry ti vis ką, kas nuo ma nęs pri klau so, kad kiek vie nas vai kas bū tų lai min gas. O ypač – ser gan tis vai kas.
LaimutėBIČIŪNIENĖ
Kačerginėsvaikųsanatorijos„Žibutė“m-klosdirektorė
Straipsnioautorėprieklinikos,kuriojestebėjosergančiųvaikųmokymą
Bir že lio 1 d. Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te te Vil niaus Šolom Aleichemo vidurinės mokyklos fi zi kos mo ky to ja Angelė Borodi nienė sėk min gai ap gy nė dak ta ro
di ser ta ci ją „Mokiniųinformacinių
gebėjimųformavimasismokantisfizikosXI–XIIklasėse“.
Pa ste bė ju si, kad mo kyk la, mo ky to jas ir va do vė lis se niai nė ra vie nin te liai in for ma ci jos šal ti niai, vyks ta švie ti mo in for ma ti za vi mo pro ce sas, o vi sa tai rei ka lau ja pa keis ti mo ki nių ben dro jo ug dy mo tu ri nį, me to dus ir or ga ni za vi mo for mas, bet tai dar ne pa da ry ta, di ser tan tė ga na kon kre čiai ir tiks liai su for mu la vo moks li nę pro ble mą: kaipformuojasiinformaciniaigebėjimai mokantisfizikosbendradarbiaujant ir koks yra jų vaid muo
da ly ki nių ge bė ji mų for ma vi mui si. Į šiuos klau si mus di ser tan tė iš sa miai at sa kė vi sa me di ser ta ci jos teks te, ku rį pa ren gė at lik da
ma iš sa mią 220 li te ra tū ros šal ti nių ir dve jus me tus (2007–2008 m.) vy ku sių an ke ti nių ap klau sų, te sta vi mo bei ug do mo jo pro jek tų ty ri mo re zul ta tų ana li zę.
A. Bo ro di nie nė – duk ra gar saus fi zi ko, prof. ha bil. dr. Ka zi mie ro Py ra go, trem ti nių sū naus, su ge bė ju sio trem ty je baig ti Ka za nės uni ver si te tą, tap ti jo dės ty to ju, ap gin ti dvi di ser ta ci jas, tap ti pro fe so riu mi. 1970–1980 m. jis dės tė Ki je vo po li tech ni kos ins ti tu te, nuo 1980 m. – da bar ti nia me Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te te. Tad duk ra tęsia šei mos tra di ci jas, nes jos ma ma ir tė vo bro lis – taip pat fi zi kai.
Ha bil. dr. AlgirdasAŽUBALIS
GeneroloJonoŽemaičioLietuvoskaroakademijosprofesorius