Psichologo dalyvavimo įvairiuose inovacijos etapuose

Ankstesniame skyriuje aptarėme vaidmenį, kurį vaidina psichologas svarbiausiose verslo inovacijose. Matėme, kad jo vaidmuo yra kiekvienu atveju gana skirtingas.

Ne mažiau skiriasi psichologo vaidmuo įvairiuose vykdomos inova- cijos etapuose. Vienus uždavinius jis sprendžia, kai svarstomas klausimas dėl inovacijos būtinumo, kitus – kai ji prasideda ir reikia įveikti pirminį pasipriešinimą jai, dar kiti pagrindinio pertvarkymo laikotarpiu ir pan.

Vėl dėlto labai svarbu, kad kiekviename inovacijos etape psichologas sugebėtų pats surasti savo vietą, apibrėžti savo uždavinius, padėtų kitiems inovacijos proceso dalyviams suvokti psichologo dalyvavimo būtinumą ir naudą, sudarytų bendradarbiavimo su jais pagrindą.

VERSLO PSICHOLOGIJA

Labiausiai žinomas verslo inovacijos modelis, siejantis inovacijos etapą su reikalavimais jo dalyviams ir toliau su psichologo uždaviniais, yra vadinamasis ADKAR.

ADKAR modelį sukūrė ir pirmą kartą paskelbė 1998 m. Prosci – ži- noma JAV įmonė, užsiimanti verslo inovacijų tyrimais [18]. Modelis re- miasi 300 inovacijų, kurios vyko įvairių verslo šakų ir įvairių šalių įmo- nėse, tyrimu.

Paskelbus modelis buvo tiriamas ir tobulinamas, o 2006 m. Prosci išleido knygą apie ADKAR modelį. Tai inovacijų tyrėjo Jeffo Hiatto knyga „ADKAR: verslo, vyriausybės ir mūsų visuomenės kitimo modelis“ [14]. Šis modelis apibūdina reikalavimus inovacijos dalyviams, kurie kyla kiekviename nuosekliame inovacijos diegimo etape ir su tuo susietus ino- vacijos įgyvendinimo uždavinius tuose etapuose.

ADKAR susideda iš penkių pagrindinių dalių, kiekviena iš kurių apibūdina tai, ko reikia inovacijos dalyviams kiekviename eiliniame jos įgyvendinimo etape. ADKAR yra akronimas (žodis, sudarytas iš pirmųjų kelių žodžių raidžių). Kiekviena jo raide žymi reikalavimą inovacijos da- lyviams, kuris kyla tam tikrame etape.

A – Awareness (suvokimas, kodėl pokyčiai yra reikalingi) D – Desire – (noras, inovacijos proceso dalyvių noras paremti jį) K – Knowledge – (žinojimas, inovacijos proceso dalyvių žinojimas,

kas vyksta)

A – Ability – (gebėjimas, inovacijos dalyviai turi įgūdžių, reikiamų tam, kad sėkmingai dalyvautų inovacijos procese)

R – Reinforcement (įtvirtinimas – įvykusių pokyčių įtvirtinimas, ino- vacijos dalyvių pasitenkinimo įvykusiais pokyčiais sustiprinimas). Šiame akronime svarbios ne tik atskiros raidėmis pažymėtos savybės, bet ir jų nuoseklumas. Įgyvendinant inovaciją paprastai pirmiausia turi būti suprasta, kodėl ji reikalinga (A), paskui atsirasti noras ją įgyvendinti (D), tuomet reikalingas žinojimas, kaip ją įgyvendinti(K), vėliau susiformuoti su- gebėjimai veikti naujai (A) ir pagaliau reikia, kad inovacija įsitvirtintų (R).

ADKAR idėją galima paaiškinti paprastu pavyzdžiu.

Įsivaizduokime, kad norime įdiegti savo šeimoje inovaciją – šeimos biudžeto išankstinį planavimą. Užuot neapdairiai eikvoję šeimos pinigus,

6. INOVACIJŲ PSICHOLOGIJA / Viktoras Justickis

tiesiog kilus norui ką nors pirkti, norime įvesti tvarką – iš anksto numa- tyti, kam ir kiek leisime. Remdamiesi ADKAR modeliu tam, kad tokia inovacija būtų sėkminga, reikia kelių dalykų.

Pirma, šeimos nariai turi suprasti, kaip yra blogai, kai šeimos biu- džetas neplanuojamas, kiek šeimos problemų ir nepatogumų kyla iš to, kad stichiškai, neplaningai leidžiami šeimos pinigai. Tai A – Awareness (suvokimas).

Paskui reikia, kad šeimos nariai panorėtų tvarkyti šeimos biudžetą. Reikia, kad atsirastų motyvai šiai inovacijai palaikyti. Tai gali būti noras sutaupyti pinigų ir pagaliau pirkti geresnę mašiną. Bet gali būti ir įvai- riausių kitų motyvų – tai gali atrodyti įdomu, teikti prestižą. Pritarimą šeimos biudžeto idėjai gali sukelti meilė tvarkai ar tam asmeniui, kuris siūlo naujovę ir pan. Tai D –Desire (noras).

Tuomet reikia, kad šeimos nariai, pasiryžę diegti šeimos biudžetą, turėtų tam reikalingų žinių. Reikia žinoti, kaip, kokia tvarka tai bus da- roma, kaip tvarkomas šeimos biudžetas, kaip bus paskirstytos pareigos tvarkant biudžetą, kas turi įvykti, jeigu nebus laikomasi biudžeto ir pan. Be visų tų žinių neįmanoma sėkmingai tvarkyti biudžeto, netgi jeigu šei- ma supranta, kad to reikia ir nori to. Taigi visos tos žinios, reikalingos naujovės sėkmei yra K– Knowledge (žinios).

Toliau tam, kad šeima galėtų gyventi pagal šeimos biudžetą, jos na- riai turi turėti tam tikrų įgūdžių ir sugebėjimų. Šeimos biudžeto sudary- mas – nelengvas dalykas. To reikia išmokti. Nėra lengva išmokti laikytis griežtos finansinės drausmės. Kad tai būtų įmanoma, kiekvienas šeimos narys pats turi išmokti protingai išleisti savo pinigus. Visa tai yra A – Abi- lity (gebėjimai).

Jau įvedus šeimos biudžetą, svarbu, kad ilgainiui nebūtų pamažu sugrįžta prie senos tvarkos. Tam reikia palaikyti šeimos ryžtą ir toliau gyventi pagal biudžetą.

Tai yra R – Reinforcement (pastiprinimas).

Svarbu, kad šie uždaviniai eina vienas po kito ir iš esmės atitinka tam tikrus inovacijos etapus (žr. 1 pav.).

VERSLO PSICHOLOGIJA

reikia, kad jie būtų suinteresuoti. Vėliau, jau įgyvendinant, svarbu, kad kiekvienas žinotų, ką turi daryti, ir sugebėtų tai. Įgyvendinus inovaciją ir jau gyvenant jos sąlygomis, svarbu, kad ją pastiprinti.

Kiekviename iš tų etapų reikšmingą vaidmenį atlieka psichologas. Pirmajame etape reikia užtikrinti, kad žmonės suprastų, jog ji reika- linga. Inovacijos vadovai turi jiems tai paaiškinti. Tačiau psichologas žino kur kas daugiau nei kiti inovacijos dalyviai apie psichologinius veiksnius, su kuriais susijęs nenoras ir nesugebėjimas suprasti. Jis žino apie pasąmoni- nius pasipriešinimo mechanizmus, apie „išmoktą kvailumą“ ir kitus reiški- nius, kurie gali sutrukdyti inovacijos dalyviams suprasti jos būtinumą [4].

1 pav. Inovacijos organizaciniai etapai ir reikalavimų jos dalyviams kitimas [1] Antrajame etape reikia numatyti ir sustiprinti inovacijos dalyvių motyvus. Vėl dėlto inovacijos vadovams būtina suinteresuoti žmones, su- daryti materialinius ir kitokius stimulus aktyviai prisidėti prie inovacijos proceso. Tačiau psichologas, kur kas geriau nei kiti inovacijos proceso da- lyviai susipažinęs su motyvacijos teorijomis, gerai informuotas apie įvai- riausius motyvacijos procesų dėsningumus, gali pasakyti, kokios psicho- loginės problemos gali kilti ugdant suinteresuotumą, kokiomis priemo- nėmis galima sustiprinti motyvus, kokių klaidų tai darant reikia išvengti.

6. INOVACIJŲ PSICHOLOGIJA / Viktoras Justickis

Trečiajame etape inovacijos dalyviams būtina suteikti reikiamų ži- nių. Ketvirtajame – turi būti ugdomi atitinkami įgūdžiai ir gebėjimai. Ir viena, ir kita yra susieta su mokymo psichologija, deklaratyviuoju (ži- nios) ir nedeklaratyviuoju (įgūdžiai) mokymu.

Pagaliau paskutiniajame etape stiprinant inovaciją, svarbios ir moty- vacijos, ir mokymosi psichologijos žinios.

Taigi psichologo vaidmuo yra ypač svarbus visuose inovacijos eta- puose. Kiekvienas iš jų kelia naujus reikalavimus inovacijos dalyviams, taip pat ir naujus uždavinius psichologui.

6.6. Psichologas kaip inovacijos proceso lyderis.